QUOTE(Smurka @ 2007 01 19, 13:56)
Nevyniosiu žodžių į vatą, todėl rėšiu savo nuomonę paprastai, visiems suprantama kalba. Žemiškai, neskraidydama padebesiais.
Mane ne siutina, o stebina vienas faktas. Tų dievų ir tradicinių religijų interpretacijų pastaraisiais metais tiek priviso, kad vargšas žmogelis ir susipainioti gali, kuo betikėt, kokiu dvasiniu keliu pasukt
:
O atsakymas visai paprastas. Niekur nereikia važiuot ir niekur nereikia žvalgytis, kad surastum savo kelią. Jį tu gauni iš tėvų kaip palikimą. Deja, tik stiprų sukrėtimą patyrę žmonės tai supranta.
- Ir atsirado krikščioniškasis Dievas?
- Taip. Liga padėjo man sugrįžti į Katalikų bažnyčią.
Kai grįžau po visų savo budistinių kelionių, puikiai suvokiau, ką Dalai Lama visada kalbėjo.
Žmogus, kuris yra gimęs šalyje, kur yra katalikiška Vakarų kultūra, turi likti katalikas.
Tai suvokiau labai seniai, tačiau jaučiausi kaip ragana
Tai ištrauka iš interviu su šiuo metu sunkiai sergančia rašytoja Jurga Ivanauskaite. Blaškėsi po visokias Indijas ir Kinijas, budizmą savo namuose ir už jo ribų propagavo, o galų gale vis tiek sugrįžo į tą religiją, kurią buvo palikusi.
Išvada: nereikia toli ieškoti to, ką pašonėje turi
Dievas bet kuriuo atveju tik vienas.
Vat būtent ir man Ivanauskaitės sugrįžimas prie katalikų religijos paliko įspūdį. Seniai tą žinojau, gaila, kad ji tik ligos patale tą suprato.
Bet, kaip sakoma, suvokimas ateina bet kuriame amžiuje, vieniems greičiau, kitiems vėliau.
Vienai ar kitaip, manau, tos patirtys tik į naudą
,nes protu to nesuvoksi (o vyrams dazniausiai viskas eina per prota )
