QUOTE(Hmmm... @ 2017 09 19, 20:22)
1. Sutinku, kad pirmaisiais gyvenimo metais vaikui svarbu turėti artimą ryšį su mama ar kitu jo poreikiais besirūpinančiu artimu ir patikimu žmogumi. Gerai/blogai aš nebesiileisiu į diskusiją. Manau kad mano nuomonė jau pakankamai aiškiai buvo išreikršta šiuo klausimu.
Trumpai - artimas ryšys tiesiogiai nesusijęs su praleistų valandų skaičiumi. Mano nuomone ir mano asmenine patirtimi remiantis.
2. Užsimena apie ikimokyklinį amžių ir pateikia tyrimų rezultatus apie buvimo su vaikais iki mokyklos namuose naudą - du skirtingi dalykai.
3. Ta bernardinų nuoroda net neverta aptarimo rimtesnio .... "Paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė paauglių vagišių buvo
atskirti nuo savo mamų ilgiau nei pusę metų [...] šios išvado nėra vienareikšmės ir absoliučiai patikimos, nes jo eksperimentas rėmėsi tik apklausa apie prisiminimus, kurie, visiškai tikėtina, galėjo būti ir netikslūs. Galima eksperimentatorių kaltinti ir neobjektyvumu." Tas tyrimas svarbus tik tuo, kad buvo praždžia prieraišumo teorijai analizuoti. Bet jau tikrai ne išvadoms daryti.
4. Ta pati nuoroda teigia, kad "Svarbu pažymėti, kad prieraišumui susiformuoti labai svarbūs pirmieji gyvenimo metai ir ankstyvieji santykiai su mama, tačiau vėliau prieraišumui įtakos gali turėti ir kiti vaikui svarbūs asmenys seneliai, seserys, broliai, mokytojai ir kt."
5. Mokslininkai teigia... kurie? Kur? Be to, straipsnyje labai gražiai kalbama apie būtinybę vaikui turėti artimus ryšius su tėvais (kam aš tikrai neprieštarauju), tačiau tai nėra tiesiogiai siejama su būtinybe mamai iki mokyklos namie sėdėti.
6. Vėlgi - kur ten kalbama, kad mama iki mokyklos turi su vaikais namie būt? Tas pats šaltinis teigia, kad "svarbiausias veiksnys, lemiantis prieraišumo tipą, - motinos bendravimo būdas, jos elgesys su vaiku
pirmaisiais jo gyvenimo metais. Taigi M. Ainsworth lr jos bendradarbių tyrimai [l, 2, 3] ,kelia abejonių dėl nusistovėjusios nuostatos, jog vaikui apskritai būtina nuolatinė jo motinos globa."
Tarp suaugusiu zmoniu gal ir taip, labai abejoju ar labai stipru rysi palaikytumet ir kurtumet kudiki matydama karta i metus...
Įdomus prieraišumo tyrimai buvo atlik. i Izraelyje
[ 7 J. NA metodika buvo tirti kaimuose pagal
kibbutzų tradicijas auginami vaikai. Čia 6-12 savaičių
kadikis, motinai grįžus į darbą, atiduodamas
į bend'.'us namus. Juose jis gyvena kartu su
kitais 3-4 'l'aikais. Grupę prižiari viena auklė.
'l'ėvai aplanko kOdikį kasdien, tačiau kartu negyvena.
Nustatyta, kad šie vaikai jautėsi nesaugūs
tiek su motina, tiek su nuolatine aukle.
http://www.zurnalai..../view/9064/6808
Tai iki kada naudinga su vaiku buti namie ir kada pasidaro nenaudinga, palei jus?
Bernardinu nuoroda buvo tik ivadas apie si psichologa, kuris uzsieme labai naudingu darbu, nagrinejo, kaip sarbu vaiko i rmamos rysys, galima juk kam idomu, susirasti ir pastudijuoti jo darbus ar ne?
Tai zinoma, kad turi ir kiti aplinkiniia, kaip gali netureti? juk esamia socialios butybes ir nuo gimimo bendrajama su visa seima. Tik svarbus vienas kertinis zmogus, kuris bus salia visada, kuris paguos, kuris reaguos i poreikius, supazindins su pasauliu...
Nu matomai dauguma ar visi, jei psichologai taip raso
Del to amziasu iki 3 m, kaip kazkokios ribos del galejimo atsiskirti nuo mamos ilgesniam laikui, tai raso tikrai labai daug psichologines literaturos apie vaiku vystymasi, apie tai ka kokiu periodu vaikas gali padaryti, kaip i ka reaguojaTik nuo 3 m vaikas labiau suvokia laika ir tai , kad mama gris....Cia radau gana paprasta isdestyma to skirsnyje amzius: kada geriasuai socializuotis.
http://mamoszurnalas...no-psichologai/
As aplamai nesuprantu, kodel buvimas su vaikais nusakomas, kaip sedejimas namuose, jus rimtai SEDEJOT su vaikais, kai juos auginot pacios???? KAS LIEPIA SEDET? keliaukit, eikit, zaiskit, gyvenkit, o ne sedekit ....kaip atrodo kalejime kas uzdaro ir sedi ten vargses mamos...
Cia kalbama apie tokias mamas:
M. Ainsworth ypač nustet.ino
A grupės kOdikild motinos, kurios jautė antipatiją
vaikui. Jos dažnai budavo piktos, griežtos, vengė
fizinių kontaktų ( nėimdavo vaiko), labiau valdė
savo jausmus.
Taip tikriausiai tokiom motinom tikrai nera butinybes buti su vaikais...Bet siaip as kalbejau apie adekvacias, normalias moteris, kurios myli savo vaikus...