Moonte,
labai liūdna, kad tu įžvelgi tik fanatizmą.
Aš galėčiau nutilti, bet čia gi ne apie rankinės spalvą ir džinsų dydį kalba eina.
Netgi ne apie lėkštės turinį, nes ne braškės ir obuoliai.
O apie kažkieno gyvybę.
Ir kaip tylėdamas gali būti nefanatiku?
Aš visu nuoširdumu kelis kartus narių klausiau: kodėl mes nekeliam klausimų apie žiaurumą gyvūnų atžvilgiu. kodėl mums viskas gerai. Parašiau apie M. Joy, sociologijos profesorę ir jos video, jos knygą "Why we love dogs, eat pigs ir wear cows."
O moterys, pastebėk, ėmė iškart dalintis visokių lazanijų ar ten lašišų piksais, lašinukais, agurkėliais, piciukėmis - matosi, neigimas, žvengimas, bėgimas - kaip visad vyksta, kai tavęs paklausa tiesmukai: ko gi tu žudai?.
Aš gi žinau, kaip yra nelengva. O, kiek šašlykų per gyvenimą esu privalgius.
Pati nuėjau tą kelią. Juk ir aš turėjau suvokti, kad žudau, ne šiaip "kramtau mėsą ir nekenkiu", bet tai suvokus, kažkokio didelio maišto nebuvo, kaip tik apėmė didelis džiaugsmas, palengvėjimas.
Niekad nesigyniau. visad pripažindavau: na taip, valgau man skanu, bet kitaip negaliu.
Bet nesiteisinau, kad toks mano pasirinkimas cool, ar nesukelia kitiems kančių.
jei jau aš galiu, ko kitos negali?
Visos mes galim.
Ir teisingai Montevertė pastebėjo. ko čia nuvertint gyvūnus.
Nė vienas gyvūnas nežudo iš malonumo. Katės pelės žaidimą atmetant.
Ne tokiais mastais kaip žmogus.
QUOTE(Iš_Šviesos @ 2017 10 03, 20:01)
<p>Nu neitikina manes veganu argumentai.
Dėl sveikatos - dzin.
Įsivaizduokim dabar, kad mokslas tapo skaidrus, lobistai jokio straipsnio, mokslininko nebenuperka, neužsako, ir lieka laisvas pasirinkimas: valgyti gyvūnus tarsi tortą, ar ne?
Pakalbam vien apie moralę.
Tarkim, tu žinai, kad mėsa nebūtina, bet gali valgyt, jei nori.
Žudytum, mokėtum pinigus už gyvūną/lavoną/mėsą?
Kodėl?