QUOTE(given444 @ 2017 10 03, 23:56)
Nesupratu.
Kur aš esu priklausoma nuo kokių bendraminčių?
Esu paskutinė, kuriai turėų būt pripaišyta etiketė: Pataikaujanti.
Net jei nebūtų Montevertės ir Ubuntu, aš esu/buvau PRIEŠ gyvūnų KANČIAS dėl žmogaus PILVO, netgi pirmoji anksčiau Montevertės ir Ubuntu nustojau vartoti sūrį ir sviestą.
Mūsų ir taip mažuma, čia jūs - masė ir jums patogu jaustis ne baltomis varnomis.
Ne, Moonte, aš prieš mirties bausmę, nors ir sukandus dantis. šiaip emociškai tikrai norėčiau užplot (ir net fizikai) tam nelaimėliui, bet pilnai suvokiu, kad tai nei man, nei jam nepadės.
pilani suvokiu, kad, anot garsos frazės, jei mieste yra kalėjimas, tai jau patapę visų MŪSŲ, ne kažkurio vieno, problema.
žmogus vertesnis už gyvūną tik kažkuria prasme, ir jei gelbėti, tai aišku, kaip tame banaliame palyginime, gelbėčiau pirmoj eilėj žmogų (iš jūros), bet nereiškia, kad jei žmogus vertesnis, tai man belieka gyvūną...nužudyti.
Ne, man belieka - mylėti ir rūpintis jais abiems.
Ir darsyk kartoju, labai džiaugiuos atrasta augaline mityba ir jos privalumais. tarkim, jei išties paaiškėtų, jog augalinė mityba nepatenkina mano sveikatos poreikių, man MORALIŠKAI būtų baisu.
Vadink tai egoizmu, bet aš KAUKČIAU IŠ SKAUSMO. (kad turiu pamest savo įsitikinimus arba nuspręst žūti.)
tarkim, vegetarai tokie B.Shaw, Pitagoras, Tolstojus ir tt, gal tikrai nesuvokė pilnai vegetarizmo naudos, neturėjo tiek žinių,nevalgė kokybiško maisto, ir gal tikrai patyrė sveikatos sutrikimų. bet jie buvo idėjiniai vegetarai ir tai darė dėl gyvūnų. lenkiu galvas prieš juos.
nežinia, kiek aš tverčiau, aš nepasigaučiau kur nors žuvies dėl tų omega 3 ir pan.
Bet kadangi jau aišku, kad augalinė mityba yra pati geriausia žmogui, plius atitinka mano gailestingą požiūrį į pasaulį, tai man belieka tik džiūgauti.
Given444, given444, patikek manimi esi subjektyvi, beje kaip ir as vertinimuose. Esu istikinusi, jei ne si diskusija, rastum zymiai daugiau sasajos tasku su Is Sviesos, nes jus sieja daug bendro, vidinis padorumas, empatija ir t.t. Nei su Ubuntu***. Tu niekada del idomumo, kad issakytum savo izvalgas, tiesas neeisi ir nespardysi zmogaus.
Na nereikia oponentus vadinti mase. Toje maseje yra ivairus zmones linke gilintis i tai ka rasai, o kiti tik laukia preteksto prie ko nors prikibti ir sumenkinti diskusija. Juk gali atsirinkti i ka reaguoti.
O jei gyvuno zutis isgelbes zmogaus gyvenima?
Mano galva, butu idealu, kad nereiketu spresti moraliniu dilemu, kas geriau kas blogiau. Juk nepaslaptis. pasitaiko ir neretai, kai is dvieju blogybiu reikia rinktis maziausia.
Man yra svarbu, siam kontekste, ar kitas zmogus gali smerkti kito pasirinkima? Nes vertinimas kas yra maziausias blogis, didziausis blogis yra subjektyvus.
Is vienos puses as dziausiuosi kad radai pilnatve, atsakymus i savo klausimus. As gi esu paieskose. Kita vertus, mano vertinimui didele itaka daro autoritetas, mediku kurie man suteike antra sansa, stebi, padeda ivekti mano eksperimentu su sveikata pasekmes.
SAziningai, po to ka patyriau, ka guledama maciau ligonineje, visa tai mane stabdo. Pieno, cukraus nevartoju daugiau kaip 20 metu, cia man ne problema. Man problema, kad manoji bluznis yra perfekcioniste, naikina mano neotobulus erotrocitus. Butent po mano vegetarizmo, tai paumejo, o tai sustabde jautienos kepsnys. Anot gydytojo, mano organizmo gaminamas fermentas "nesuranda" augalines kilmes gelezies. Kaip supratau, man bus pasakyta, kad greiciausiai mano organzimas uzterstas lavonais, nusimuse programa ir t.t. Bet eksperimentuoti jau negaliu. Pirma karta budama 173cm, pradejus maitintis vien darzovemis sveriau 50 kg, numeciau 4 kg. Todel, kada zmones dziaugiasi kad nukrito kg, mane tai gasdina. Neturiu elementariu fiziniu resursu, tam pereinamam adaptaciniam laikotarpiui... Dabar skaitau tavo mintis VALGOT LAVONUS, ZUDOT GYVUNUS...
Kaip burbanti parase, esu ta chrenova humaniste, kuri bent jau stengiasi tokia buti tiek mintim tiek savo gyvenimu propaguoti tai. Ka man rinktis? Kas svarbiau? Kas duos garantijas, kad tas eilinis eksperimentas nesibaigs mano mirtimi? Velgi kur ta riba? Kur tas tas humaniskunmas, o kur tas pukybes, ego tenkinimas, bandant irodyti sau ir kietiems kad esi humaniskas. Buti humanizmo t.y, tavo, savo humanizmo isivaizdavimo auka... BEt ar tikrai tai yra humanizmas?
Man patiktu nezudyti gyvunus, tai randa manyje atsaka. manau niekas is cia esanciu nejaucia kaifo kai zudomi gyvunai, bet...
Tu remiesi savo patirtimi, as savo. Ir va dabar moraline dilema.
*******************
Dabar pamodeliuosi situacija, tu mane pazisti, pazaiskim velnio advokata.
TAvo teiginys. "
Vadink tai egoizmu, bet aš KAUKČIAU IŠ SKAUSMO. (kad turiu pamest savo įsitikinimus arba nuspręst žūti.)"
O jei as tavimi patikeciau, ryzciausi eksperimentui ir mirciau, kaip tu gyventum?
(Cia tik zaidimas, tikrai neketinu permesti tau atsakomybe uz savo sprendima)
