As prisimenu tik, kad mobiliakus tais laikais turejo tik svarbiu imoniu direktoriai. Bet vakaruose buvo ne kitaip, ten mobiliakus turejo tik kino aktoriai ir stambus verslininkai.
Del jogurto, tai manau cia kulturine geografine problema. Sakysim Vokietijoje juodos duonos pilna, o pervaziavus i Prancuzija jau ner. Galima butu ta irgi komunistam uzpaisyt.
As nezinau, kaip komentuot nesamone apie vandenio dingimus, nes tokiu dalyku NEPRISIMENU, tai budavo sutvarkoma tikrai greitai. Juo lab juokinga mineti fontanus kuriu nebuvo, net neaisku kur tu fontanu ieskot reiketu tarybiniais laikais. Nerasinekit nesamoniu. Gal ta vandentiekio avarrija kur buvo Italijoje ar Paryziuje, kad fontanai vaidnasi? Nei tada nei dabar fontanu beveik nebuvo.
Dvi valandos eiles parduotuveje? Ko ten stoveti, jei buvo pirkti tik pagrindiniai produktai, stoveti reikdavo ne daugiau neii dabar Maximoje, tik asortimentas budavo 100 kart mazesnis minimum.
Jei jau norit kazkokio kosmaro is SSSR laiku tai pavyzdys butu "sugedo automobilio akumuliatorius"
Totaliai baisi ir beviltiska situacija
Man neteko buti Solovkuose (sovietu koncentracijos stovykla).
Neteko pergyventi golodomoro.
Neteko matyti kaip treme seimomis i Sibira.
Stalino, Malinkovo, Chrusciovo laikais negyvenau, net gimusi nebuvau.
Bet anu laiku istorijos zinojima, nelaikau nesamonem. Mano atmintis nera selektyvi, kaip kai kuriu, neapsiriboja Breznevo, Andropovo, Chernenko, Gorbaciovo laikais.
Nes anuomet gyveno mano seneliai, mociutes, tetos, dedes, tetis, mama, brolis... Jie pergyveno si laikotarpi, patyre viska savo kailiu, ta sovietu geri.
Sakot jums svarbiau mogiliakai, nei zmoniu gyvybes...
Tada jus teisus, zmoniu gyvybes nesamone, palyginus su mobiliakais.