QUOTE(Moonte @ 2017 09 18, 23:02)
"...Neadekvatus savęs vertinimas deformuoja asmenybę, kuri nežino tikrosios savo vertės (savo sugebėjimų, būna orientuota tik į savo teises arba tik į pareigas), tai padeda formuotis neigiamiems bruožams, apsunkina normalią psichinę raidą ir socialinį kontaktą. Netiksliai imami suvokti savo gabumai, išmintis. Idealiojo Aš" įvaizdis dažnai būna hipertrofuotas arba nevisiškai įvertintas. Kaip teigia F. Porat, savigarba - tai kelias į pilnakraujį ir turiningą gyvenimą, kelias į sėkmę ir meilę" (Porat, 1991)."
As pagalvojau apie savo asmenybe. Gal aplinkiniai neadekvatus, nes sulaukiu labaii priesingu nuomoniu. Ir net nuo zmoniu kurie mane gerai pazista.
Sake velnias ir geras angelas vienam asmenyje.
Kodel kitus bandome vertinti juodaii baltai?
Sakysim perveertina save, ar nuvertina save.
Juk dazniausia, tai daug kas susimaise, zmones daug kur adekvaciai vertina, kai kur nedavertina, kai kur save pervertina.
Visos analizes tai tik svarstymai ar ta zmogu nudazyt juodai ar baltai, ir net vertinant saviverte vel ieskoma tik juodo balto.
Retaii buna tokiu zmoniu... Retai viename zmoguje buna tokiu sriciu, kur galima ivertinti aiskiai.
Daugelis net atskiru savybiu labai priestaringos ir ta reikia sugebet suvokti.
As tai skirstau zmones i primityvus kurie iesko primityvumo, nes daugiau nesugeba suvokti ir tokie SM dominuoja, kaip ir aplamai gyvenime.
Ir zmones kurie sugeba operuoti sudetingais reiskiniais. Tokiu vienetai