QUOTE(Iš_Šviesos @ 2017 09 27, 16:21)
Soriukas, bet i kai kurias imones tokius kursus baigus, net nepriims. Iskart atmes CV. As nesakau, kad taip pabaige negali dirbti. As sakau, kad ne tas pats, kas baigti pilna kursa, ypac koki magistra. Ypac, kad normaliai mokantis tikrai ne viena ir dvi kalbas ismoksti. As univere ismokau 4, bet mano specialybe siaip ne programavimas, o tai tik vienas is irankiu atlikti darbo funkcijas. Ir idomus tie unikai Airijoje, jei tiek mazai sudaro specialybes dalykas. LT as tikrai niekaip nesukisciau pagrindiniu dalyku i 18 men. Per semestra 1-2 paskaitos budavo nesusijusios su specialybe, o is viso budavo 7ios.
</p><p>As tai matau grynai profano poziuri, kai ismanai maza dali, neturi giliu ziniu ir net nesuvoki kiek nemoki.
</p><p></p><p></p>
Kazkaip nesuvoki paparsto dalyko, mano diplomas yra normalus bakalauras

Tai kaip tu ant CV zinosi, kiek metu as mokiausi?
Bet net ne tame esme, esme, kad ir be jokio diplomo gali darba gauti, jei moki dirbti, jau berods sakiau mano menedzeris, kur atlikau praktika is vis net vidurines nera baiges. Esme, kaip jis dirba, esme talentas, beja, jis net jaunesnis uz mane buvo

, ne popieriai, gali tureti 10 diplomu ir magistra, jei nemokesi dirbti darbo negausi.
Aisku, nesakau,kad diplomas maiso, tik kam tie 4 metai, kam tau tos 4 kalbos? aisku zinoti gerai, bet gerai nezinosi ju visu niekaip, zinosi tas su kuriom dirbsi realiai. Geriau viena gerai zinoti, nei 4 po siek tiek
Taip, Airijoje daug maziau reikia mokytis teorijos, kad gauti bakalaura, kai lyginu su lietuviskom studijom, tai koks gal trecdaliu maziau, net tie kas studijuoja 3-4 m, bet salis kazkaip mus lenkia gana stipriai.

O IT lygis gana ausktas, cia beveik visi didziausiu internetiniu kompaniju pagrindiniai ofisai Europai. Lietuvoj aplamai teorijos per daug gruda ir per mazai praktikos duoda, nu bent mano laikais, gal dabar kas pasikeite
Ir ka tu nori pasakyti nelabai suprantu

Pvz ta pati baiges vienas zmogus cia musu kompanijoj tik pries 3 m, jau yra projekto menedzeris ir daro jie gana rimta projekta. Paprascausiai neimanoma viska zinot kas susije su programavimu siais laikais, uztenka gerai zinot, tai ka darai, juk dirbama komanduose, kiekvienas atsakingas uz savo dalyka, as nors dirbu pirmi metai jau dirbu ties 2 projektu ir darau frontenda, si kart jau viena, praeitam vienas vaikinukas padejo pora savaiciu. As manau dauguma zmoniu supranta, kiek daug dar nezino ir kiek neimanoma suzinoti, bet zinios siaip ar taip ateina su patirtim. rezultatas svarbu, ne teorines zinios siais laikais, nereikia buti vaiksciojancia enciklopedija, tereikia elementariai gaudytis ir zinoti kaip kur susirasti info. Aisku as zinau maziau, nei studijeves zmogus 4 metus, bet as zinau maziau ir uz t amano menedzeri kuris turi 10 praktikos, ir jokio issilavinimo

Gal as geriau siek tiek maziau uzdirbsiu dirbdama tuos 3m, nei 3 m studijuosiu ir mokesiu uz moksla
Turiu profili linkedin tai beveik kas savaite gaunu pasiulymus del interviu, tai primas darbas, kur mane ieskosi , ne as darbo , nors patirtis mano minimali siuo metu. Gal nedirbusi tiesiogiai programuotoja ir net nesuvoki koks tai darbas ir kaip viskas vyksta? ir kaip reikia tokiu darbuotoju?
Papildyta:
QUOTE(pagyvenus @ 2017 09 27, 12:57)
Gražūs žodžiai. Teisingi. Ir tušti. Netampa jie "kūnu", kol neperkelti į konkretų gyvenimą.
Buvo senais laikais prieraišiosios tėvystės tema, prieš dešimt, gal daugiau, metų. Diskutavo ne apie tai - "už besąlygišką mylę vaikui" ar "prieš besąlygišką mylę vaikui". Rinkosi ten prieraišiosios tėvystės bendraminčiai ir kalbėjo apie principų taikymą - kaip supranta tą besąlygišką meilę, prieraišumą, kaip realiose situacijose taiko ir kas pavyksta ar nepavyksta.
Ir tais gūdžiais laikais aš susidariau nuomonę, kad besąlygiška meilė (iš esmės meilė ir nebūna kitokia, jei atsiranda sąlygos - tai jau išskaičiavimas) yra žmogaus savybė, gebėjimas. Jis yra įgimtas. Bet kaip ir daugelį prigintinių savybių - aplinka jį arba ugdo, arba žlugdo. Todėl sulaukę brandos mes turime skirtingą gebėjimą mylėti besąlygiškai. Tačiau visi mes turime galimybes ugdyti tą gebėjimą visą gyvenimą. Ir jeigu jau turim širdyse kad ir mažą lašą tos besąlygiškos meilės, tai jaučiam ją kievienam artimui - vaikui, sutuoktiniui, tėvams. Ir yra kitas gebėjimas - parodyti tą meilę, skleisti ją aplinkui. Mano supratimu meilė nesukuria nei pusės to gėrio, kurį galėtų sukurti, jei nemoki jos parodyti besąlygiškai bet kuriam artimam. O artimoje aplinkoje "skirtingomis porcijomis" dalinama meilė - viskas vaikui, kažkiek sutuoktiniui (kad nepabėgtų pas kitą), nulis tėvams (šie jau niekur nepabėgs, o daugiau nenusipelnė, jei negauna) - mano supratimu labai žaloja vaiką.
tai manau paie visus zodzius taip ar ne?
apie besalygiska meile arba siek tiek salygiska, nes nemanau, kad mes cia kuri tai sugebam - besalygiskai myleti, tai nemanau,kad galima kazkaip ja dalint ir kad labai svarbu kakzaip ypatingai parodyt, manau zmogus ir taip jaucia, jei ji myli, jei galvoje nesusipyke mintys , jausmai , veiksmai.
bet aplamai si tema tokia plati, kad kazin ar imanoma ja nagrineti internete... Gal demesys labiau dalinamas, pagal tai ,kam kiek reikia, ne meile? arba kazkas daroma daugiau, juk naturalu,akd del mazu vaiku kazko reikia daugiau padaryti, nei del suaugusiu ar ne? ir ne del to, kad kazkas pabegs ar ne, cia jau juk ne besalygsika meile ir is vis ne meile