Atėjau patarimų, o iš daugumos sulaukiau įžeidinėjimų: Kvaišelė, Durna.
Kiek šeimų susitaiko po tikrų išdavysčių ir gyvena toliau? O aš net nežinau ar jis man tikrai neistikimas. Gal tikrai turi rimtų problemų, sunku man, nes jį myliu. Vis dar.
Neturit. Jūs nieko neprivalot daryti, jei nenorit. Tik Jūs žinote, kur yra Jūsų riba, kurios nebegalėsite peržengt. Bet Jums reikia pradėti mokytis gyventi pasikeitusioje situacijoje. Aš tik palinkėčiau išmokti džiaugtis gyvenimu ir išmokti tai daryti savarankiškai, nepriklausomai nuo vyro.
Ai, čia gi internetas. Labai patogu, nes nereikia niekam į akis žiūrėti drebiant epitetus ir "komplimentus". Taip jau yra ir nieko nepakeisit.
Visko gyvenime būna ir tikrai nėra vieno recepto, kaip būti laimingai. Aš turbūt Jūsų situacijoje kuriam laikui patapčiau stebėtoja - nelįsčiau į akis, tikrai nesisiūlyčiau lovos žaidimams ir pan. ir mokyčiausi gyventi kitaip (daugiau gyvenimą į save orientuočiau). Svarbu ir pasiruošti atvejui, jei kartais tektų išsiskirti (apgalvoti praktinius dalykus), bet pulti ir nešti skyrybų dokumentus turbūt irgi neskubėčiau. Kantrybės reikia ir daugiau galvoti apie save ir savo poreikius šiuo metu. Išsiskirti spėsite. Tik savęs nepameskit ir negyvenkit jo problemomis (realiomis ar išgalvotomis), leiskit savo problemas jam pačiam išsispręst.