Jausmai viršininkui

Na is tos lyciu puses, tai sutinku, kad I vyru nusizengimus sioje srityje ziurima atlaidziau. Plius jis seimos kaip ir neturi, bet turi drauge, tai ir tuo atzvilgiu tikriausiai butu vertinama atlaidziau jam. Bet as turiu omeny pvz piktnaudziavima tarnybine padetimi? Isvis nelabai isivaizduoju, kaip butu galima toliau dirbti nei vienam nekeiciant darbo, taigi interesu konfliktas...

Ne tai kad svarstyciau tokia galimybe, tiesiog idomu jusu nuomones del diskusijos. Ir del to, kad geriau numatyti kaip jis gali toliau elgtis.

Jums įdomu. Įdomu kaip bus. Jūs laukiate jo ženklų, juos nagrinėjate. Baobabas užaugo, o jūs tebemanote, kad tai-rožė

Na, jūs teisi, ką čia ir bepridursi... na ir ką patarsite šitoje situacijoje?

Na, jūs teisi, ką čia ir bepridursi... na ir ką patarsite šitoje situacijoje?

Nieko. Jūs jau jo. Laiko klausimas.

Kaip ir rašiau pirmam poste, susižavėjimas tikrai yra, negaliu to nuneigti. Yra jausmai, na ir ką su jais padarysi. Kiek esu skaičiusi šia tema, ne pirma aš ir ne paskutinė. Tai atsitinka dažniau nei Jūs tikriausiai manote. Psichologai net sako, kad tai ne tik normalu, bet ir nieko blogo, nes paįvairina gyvenimą, suteikia pasitikėjimo savimi. Bet kuo mes žmonės skiriamės nuo gyvūnų, kad stipriai išsivysčiusių smegenų dėka galime kontroliuoti savo elgesį... Norisi tikėtis, kad nepaslysiu, kad tos emocijos paįvairins gyvenimą ir praeis.

 

Kaip ir rašiau pirmam poste, susižavėjimas tikrai yra, negaliu to nuneigti. Yra jausmai, na ir ką su jais padarysi. Kiek esu skaičiusi šia tema, ne pirma aš ir ne paskutinė. Tai atsitinka dažniau nei Jūs tikriausiai manote. Psichologai net sako, kad tai ne tik normalu, bet ir nieko blogo, nes paįvairina gyvenimą, suteikia pasitikėjimo savimi. Bet kuo mes žmonės skiriamės nuo gyvūnų, kad stipriai išsivysčiusių smegenų dėka galime kontroliuoti savo elgesį... Norisi tikėtis, kad nepaslysiu, kad tos emocijos paįvairins gyvenimą ir praeis.

Esu mačiusi n tokių istorijų. Tiesiog jei taip būtų šiaip, jūs čia nerašytumėte. Paflirtuoti, pakikenti, jausti simpatiją-nieko čia tokio, parėjai namo ir išmetei iš galvos. Jūs gi tam skiriate savo laiką, dėmesį. 

Kaip tik apie tą pati pradėjau galvoti ir pati.. Iš pradžių mąsčiau kaip moteris - jei jau rodo dėmesį, tai jau jausmai Na man pačiai taip būtų. Bet vyrai kaip žinia mąsto kitaip...

Dar pridėkim tai, kad jam apie 45 metai, ir tas santykis kaip vadovo (stipraus, nurodinėjančio) ir jaunesnės pavaldinės (klausančios ir pildančios nurodymus) irgi sudaro palankias sąlygas atsirasti traukai.

Taip iseina, as vyras. Jums nutiko susizavejimas, hormonai galvon trenke, bet tai neturi nieko bendro su kazkokiais stabiliais jausmais, susizavejimu jusu asmenybe, ar ten dar kuo. As ta pirmine faze visada matau kaip fizine trauka, o va jausmai gimsta po daug laiko ir kartu praeitu sunkumu.

Jusu vietoje as labai gerai isisamoninciau, kad cia yra tik fizinis potraukis, kuris praeis arba su laiku, arba kai jusu susizavejimo objektas padarys kokia nesamone. O jis ja tikrai padarys, tik palaukit ir turesite n progu juo nusivilti. Bet kokiu atveju, del situ hormonu nerizikuociau nei seima, nei darbu. Jokiu budu.

Flirtuokite, jei labai norite, bet tikrai nepriimkite viso to, kaip meiles israiskos. As kazkaip visa tai pereinu (nes siaip visiems nutinka...) blaiviai suvokiant, kad su manimi ir mano protu zaidzia dauginimosi instinktai. Tada gali pasidziaugti tuo momentu, bet negalvoji apie tesini.

Kad man pakenktų, tai tikrai suprantu.. Bet kodėl manote, kad jam nepakenktu? Negi manote, kad įmanoma tokius dalykus nuslėpti darbe?

Imanoma, bet jei suzinotu, jus butumete ta kale, suvedziojusi vedusi vyra. Musu visuomeneje vyru neistikimybe lengviau atleidziama.

As ne Lietuvoje gyvenu, cia gal siek tiek kitaip ziurima i neistikimybe. Zinau kita istorija, kur abu vede, virsininkas ir pavaldine pradejo santykius, issiskyre su savo seimomis, paprase juos perkelti i skirtingus skyrius ir gyvena labia sekmingai kartu jau nemazai metu. Cia pas mus laisviau ziurima i naturalius dalykus...

Kaip ir rašiau pirmam poste, susižavėjimas tikrai yra, negaliu to nuneigti. Yra jausmai, na ir ką su jais padarysi. Kiek esu skaičiusi šia tema, ne pirma aš ir ne paskutinė. Tai atsitinka dažniau nei Jūs tikriausiai manote. Psichologai net sako, kad tai ne tik normalu, bet ir nieko blogo, nes paįvairina gyvenimą, suteikia pasitikėjimo savimi. Bet kuo mes žmonės skiriamės nuo gyvūnų, kad stipriai išsivysčiusių smegenų dėka galime kontroliuoti savo elgesį... Norisi tikėtis, kad nepaslysiu, kad tos emocijos paįvairins gyvenimą ir praeis.

Ne jokie jausmai. Gamta saukia ir viskas. Taip visiems nutinka dazniau ar reciau.

As ne Lietuvoje gyvenu, cia gal siek tiek kitaip ziurima i neistikimybe. Zinau kita istorija, kur abu vede, virsininkas ir pavaldine pradejo santykius, issiskyre su savo seimomis, paprase juos perkelti i skirtingus skyrius ir gyvena labia sekmingai kartu jau nemazai metu. Cia pas mus laisviau ziurima i naturalius dalykus...

ok, nu gali buti.

Ar nera visi jausmai gamta?

Taip iseina, as vyras. Jums nutiko susizavejimas, hormonai galvon trenke, bet tai neturi nieko bendro su kazkokiais stabiliais jausmais, susizavejimu jusu asmenybe, ar ten dar kuo. As ta pirmine faze visada matau kaip fizine trauka, o va jausmai gimsta po daug laiko ir kartu praeitu sunkumu.

 

Jusu vietoje as labai gerai isisamoninciau, kad cia yra tik fizinis potraukis, kuris praeis arba su laiku, arba kai jusu susizavejimo objektas padarys kokia nesamone. O jis ja tikrai padarys, tik palaukit ir turesite n progu juo nusivilti. Bet kokiu atveju, del situ hormonu nerizikuociau nei seima, nei darbu. Jokiu budu.

 

Flirtuokite, jei labai norite, bet tikrai nepriimkite viso to, kaip meiles israiskos. As kazkaip visa tai pereinu (nes siaip visiems nutinka...) blaiviai suvokiant, kad su manimi ir mano protu zaidzia dauginimosi instinktai. Tada gali pasidziaugti tuo momentu, bet negalvoji apie tesini.

Labai aciu Is sviesos uz perspektyva is vyro puses