Plepalai apie dienos įvykius

tai cia ne tame esme gi amzius, su amzium daznai ta sirdis tik labiau vis uzsidaro...

Jau visai nusisnekat,budama maza musems kojas raudavau kaime is neturėjimo ką veikti ir sadiste neuzaugau.tiesiog  būdama kokių septynerių visai nesusimąstydavau apie musių kancias.

Paziurekit zmones i sirdies gerumo lygi - musiu gaili, bet kai kuriuos zmonrs savo idiotiskais postais gali uzmust. Savizudziu temoj is Nedos gilios depresijos saipesi, kitoj temoj kur moteris itare vyra neostikimybe - ta moteri ede...
Tiesiog jautrumas ir empatija .

kur jau tu ten tikėsi... tu net neįsivaizduoji ką pasaulyje žmonės valgo, tiksliau - ėda, nes tokie nevalgo;
vietoje musių kankinimo knygas reikėjo skaityti, šviestis, o ne durnių volioti
Papildyta:
[quote=Kristi_na,2019 02 07, 19:35]
Lutuke, to amžiaus kai aš muses tyrinėja tai dar nieko neskaičiau, dar tik mokiausi skaityti 😀
Kliudziau kai skaičiau-verkiau.
quote=lutuke123,2019 02 07, 18:29]
ne sociopatija cia, bet sirdies gerumo lygis, jautrumas, empatija, suvokimas, kad ir kitai butybei skauda, ne pas visus jis vienodas.
jus kai vaikysteje skaitet Kliudziau, ka jautet?
[/quote]
[/quote]
asmenybės susidvejinimas?
Papildyta:

o viena tokia žiurkėniukams kojytes laužė...

nu argi ne žiaurus padaras žmogus, įskaitant vaikus?


Papildyta:

tavuoju - kasdien stebiuosi vis dar
nu jei tu taip nori kažką užmušt, tai eik ir užmušk, ką jau čia dabar. Vistiek nepakaltinama. Nu nes šitiek metų putotis ir virti savyje ant kitų forumiečių kas dieną kaip tu darai, jei koks postas apiem religiją ar maistą nepatiko ar apie šeimos reikalus... O tai susiėsi visai, gi šlapia bala tik lieki

Tu irgi , nusikalus visai i tuos pacius vartus su savo lutuke - muses gaili, o zmones keikia, mirtirs, ligu linki.
Is zuvusiu vaiku saipaisi, is onkoligoniuku...
Tirsiog empatija liejasi per krastus .

Basta, esu užsidariusi

aš ir nevaidinu didžiai empatiškos, esu kokia esu
o tu bandei suvaidinti motką Teresą, o šūdas gavosi

Tarp sadizmo ir empatijos labai didele skale, nebutinai zmogus sadistas, jei neempatiskas.
Vieni vaikai gimsta empaitksi, kitus reikia ugdyti, tam turi tevai salia buti ir paaiskinti nuo mazu dienu, kad ir kitiem skauda. Tam labai padeda rupinimasis kokiais gyvuneliais.


dar psichologai pastebi reiskini toki tarp vaiku: kankinu vadinasi esu, kai nera kaip kitaip isitvirtinti, kai truksta tevu demesio, meiles, silumos, ar net smurtas ir pazeminimai ar kai reikia islieti agresija, ir buna va visokie kankinimai nuo musiu iki kaciu, kaip kam iseina...
Papildyta:
labai geros Sliogerio mintys :
Ar pastebėjote, kad neįtikėtinai greitai, per keliolika metų, atsidūrėme kitame krante, tarsi nematoma milžiniška katapulta būtų mus švystelėjusi į kitą pasaulį, visai kitokį, nei tas, prie kurio buvome įpratę – pasaulį, kuris primena Orwello utopiją kur kas labiau nei sovietmetis, nors, atrodo, taip neturėtų būti.

Bet štai faktai: Didysis Brolis vis įžūliau, vis įkyriau, vis dažniau, vis chamiškiau kišasi į mūsų gyvenimą, diktuoja mums, o juolab mūsų vaikams ir anūkams, mūsų egzistencijos orientyrus. Jis moko mus, kaip turime rengtis, kaip valgyti, kaip ir kada šypsotis, ką sakyti, ką nutylėti, jis, kaip anais laikais bolševikų komisarai ir partijos sekretoriai, reikalauja iš mūsų laikyti tiesa tai, ką tiesa laiko jis pats, o melu tai, ką nutarė laikyti melu jo žydrieji komisarai, valdantys „demokratinio“ gyvulių ūkio kontoras ir visą naująją imperiją, kurios kiaulide vis labiau tampa mūsų Lietuva, lygiai kaip anais laikais ji buvo raudonosios imperijos kiaulidė.

Tai dar būtų nieko, tačiau blogiausia tai, kad tas pats Didysis Brolis, nuolat kriuksintis apie globalizacijas, visokiausias sąjungas, projektus, didingą ateitį, tautų brolybę, užuojautą viso pasaulio nelaimėliams ir vis žadantis mums Rojų žemėje, kurį pagamins mistiniai verslininkai, bankininkai, biurokratai ir „mokymasis visą gyvenimą“, vis labiau diegia mums panieką savo kalbai, savo tėvynei, savo namams, netgi savo tėvams ar mokytojams, vis grubiau stumia mūsų jaunimą į pažadėtąją žemę, kurioje jis pasieks kažkokią fantastišką laimę ir amžinąją palaimą, pasiganęs oksfordų pievelėse, Tiuringijos ar Sevilijos braškių plantacijose ar velsų diskotekose, jau nekalbant apie amerikoniškus Rojaus sodus.

http://www.propatria...Us1zsl9eJEbos4o

nesuprantu, kuo jos geros? savo kliedesiu? iki geros fantastikos žanro čia irgi toli

Mūsų "genijau" lutukės aš vis vien nesuprantu, kalba apie empatijas, kaip jas reikia ugdyti nuo mažų dienų, bet iš kitos pusės gina smurtaujančius prieš savo vaikus tėvus. Dvigubi standartai, musįs skriausi negalima, o vaiką galima.
Apie muses, tai mano vyras iki šiol jas į laisvę paleidžia . O jei jau vorą namie pamatau ir užmušu, tai žiūriu kad tik jis nepamatytų

Čia turbūt tas principas "mamos mušimas-kaip sviestu tepimas". Šiurpokas vienok.
Muses dabar kaime kartais su siurbliu siurbiam, nes pvz žiemą sušildžius gerai kambarį išlenda daugybė tokių pusiau miegančių-nei išleisti, nei užmušti kantrybės nėra..O vorai man kažkaip mieli (gal jų ne tiek daug , stengiuosi paleisti, nors kai galvoji kur dabar jie žiemą paleisti dėsis..

Man tai vorai už muses šlykštesni (gal net pats nemaloniausias gyvis ), o va vyras ir sūnus ranka paima (fe ) ir į "laisvę" paleidžia. Žinotų kiek aš jų užmušu lauke, voratinklius aplink pirtį ardydama...