QUOTE(l @ 2018 11 26, 12:24)
rimtai? o as galvojau, kad senai jau Rusija uzpuolusi Ukraina ir ten karas, pasirodo tik dabar
</p>
Linas Kojala. "Nors Ukraina kariauja nuo 2014 metų, iki šiol karinė padėtis nebuvo įvesta. Vietoje to, Ukraina situaciją ligi šiol vardijo kaip kovą su teroristais. Kodėl?
Priežasčių - daug. Visų pirma, karinė padėtis - ne juokas. Tai iš esmės yra didžiulių galių sutelkimas gynybos struktūrų rankose, siekiant užtikrinti valstybės saugumą nuo agresoriaus. Dėl to yra apribojamos pilietinės teisės (galimybė taikiems protestams ir sambūriams, informacijos sklaida), nevyksta rinkimai, valstybė turi teisę reikalauti piliečių tiesiogiai prisidėti prie saugumo savo darbu, gali būti laikinai nusavinta privati nuosavybė, įvedama komendanto valanda, stabdoma prekyba alkoholiu ir pan.
Tad kils nepatogumų. Ypač, jei karinė padėtis bus įvesta visoje šalyje (o ne tik atskirame regione). Ukrainos dydis sąlygoja situaciją, kad karo gūsiai milijonų piliečių kasdienybėje nepasiekia. Juk nuo Kijevo iki karo zonos šimtai kilometrų. Karinė padėtis, žinoma, tą pakeistų.
Be to, karinė padėtis reiškia tiesioginį agresoriaus įvardijimą. Vakarykštis incidentas per visą karo laikotarpį išskirtinis tuo, kad pirmą kartą atvirai susirėmė Ukraina ir Rusija (nebandant to pridengti "sukilusiais ūkininkais"). Todėl ir įvardyti Rusiją nėra politinių kliūčių, ką ir pažymi prezidentas. Iki šiol Kijevo nežengti tokio žingsnio skatino ir Vakarai - baimintasi, jog tai užkirs kelią deryboms (pvz., Minsko procesui). Juolab, kad ukrainiečiai nuogąstavo, jog oficialus kariaujančios šalies statusas apsunkins kredito iš Tarptautinio valiutos fondo gavimo procesą bei apskritai išgąsdins užsienio investuotojus (visada įdomu analizuoti, kuo skiriasi tai, kas vyksta ir ką visi mato (karas), bei situacija, kai visiems matomi dalykai yra patvirtinami "oficialiai")."
.....................
.....................
Atsiprašau už ilgą nukopijuotą tekstą, bet jis toks viską apibendrinantis, sudedantis taškus.
Ričardas Savukynas.
"
Apie sociopatinį mąstymą: šios patologijos požymis - tai kraštutinis, nevaldomas melagingumas, peržengiantis bet kokias sveiku protu suvokiamas ribas. Dėl tokio melagingumo sociopatais daugelis ir patiki, nes atrodo, kad neįmanoma taip įžūdliai meluoti.
Dabar pasižiūrėkite, kaip elgiasi Rusija: Ukrainos laivai plaukia tarptautiniais susitarimais reguliuojamu jūros sąsiauriu, Rusija juos taranuoja, apšaudo, tris laivus užgrobia, nužudo ir sužeidžia kažkiek Ukrainos jūrininkų. Ir paskui pareiškia, kad tai Ukrainos surengta provokacija.
Taip atrodo visai tipiškas sociopatinis melas, pakeltas į valstybės lygmenį. Tiesa jiems visiškai nesvarbi, nes ir tiesa, ir melas sociopato požiūriu yra lygiaverčiai - tai tik įrankiai manipuliavimui.
Sociopatui neegzistuoja jokios moralinės normos ar susitarimai. Jis moralę ar sutartis laiko manipuliacijos įrankiu. Jei tik jis mato, kad gali pažeisti sutartis ir likti nenubaustu ar tiesiog išlošti daugiau - jis pažeidžia ir susitarimus, ir moralines normas. Ir paskui viską pridengia melu, pats kaltina kitus moralės normų ir susitarimų pažeidimais ir t.t..
Psichoterapijoje darbas su sociopatais yra labai labai specifinis, jis įmanomas tik tada, kai sociopatas užtikrintai žino kelis dalykus:
- 1. Kad jis negalės niekaip paveikti kito asmens, negalės jo paveikti smurtu (apsauga nuo grąsinimų/smurto).
- 2. Kad jo melavimas ir išvis bet kas, ką jis sako, bus ignoruojamas ir apie kokią nors jo teisę turėti nuomonę nebus net diskutuojama, ir jo manipuliacijos neveiks (apsauga nuo melo).
- 3. Kad jis susilauks kardinaliai stipresnio smurtinio atsako, jei tik pats pabandys imtis smurto (smurto prevencija).
- 4. Kad netgi tie jo nusikaltimai, kuriuos jis nuslėpė dabar, ateityje visada bus identifikuoti ir neišvengiamai nubausti. Be išimčių ir be jokios senaties.
Čia reikia neužmiršti vieno dalyko: sociopatai, skirtingai nuo normalių žmonių, nelinkę aukotis dėl kitų. Dėl to jie būna pakankamai bailūs ir į smurto panaudojimo galimybę reaguoja labai gerai.
Tik laikantis tokių principų, įmanoma pakeisti sociopato elgesį taip, kad jis sugebėtų bendrauti su normalių žmonių visuomene, nekeldamas jai pavojaus. Tokiu atveju sociopatas ima mokytis visuomenės taisyklių, mokosi atitikti moralės normas ir taip toliau. Bet tai vyksta tik todėl, kad sociopatas žino, jog kitu atveju bus nubaustas, ir nubaustas smurtiškai (fizinėmis priemonėmis, izoliacija ir pan.).
Esminis argumentas, kalbantis su sociopatu - ta ne logika, ne moralė, ne etikos normos, ne sutartys ir ne dar kažkas. Sociopatui į tai nusispjaut. Esminis argumentas, kalbantis su sociopatu - tai smurtinių veiksmų prieš jį panaudojimas ir tokių veiksmų neišvengiamumas.
Štai čia atsakymas į tai, kodėl reikia nekreipti dėmesio į jokią Kremliaus propagandą, kodėl reikia ginkluotis ir kodėl reikia visiškai nesicackinti, jei tik kiltų reikalas panaudoti labai grubią jėgą prieš tą socioptatinį režimą.
Bet kokio karinio konflikto atveju Kremlius turi žinoti vieną dalyką - kad atsakas bus. Ir kokie nors Kremliaus provokatoriai, kurie patys yra sociopatai (režimas suranda į save panašius) turi puikiai žinoti, kad jie bus nušauti ir viskas.
Tą sociopatų mąstymą suprasti labai sunku. Išties netgi schizofrenija sergantys atrodo daug žmogiškesni ir tikresni už sociopatus - jau vien dėl to, kad jie turi kažkokias moralės normas. Sociopatai to neturi.
Sociopatas - tai kaip plėšrūnas, kuris turi žmogaus išvaizdą, bet jo mąstyme - visi kiti žmonės yra jo grobis. Sociopatas, žiūrintis į eilinį žmogų - tai tas pats, kaip vilkas, žiūrintis į avį. Avis gali kalbėti ką nori - ją tiesiog suės. Paties sociopato požiūriu, avis yra žemesnės rūšies padaras.
Atsimenate nacių rasines teorijas? Rusijoje Kremlius dabar irgi palaiko kad ir užmaskuotas, bet panašias teorijas - apie aukštesnę slavų rasę ir apie dar aukštesnius rusus, ir apie niekam tikusius pribaltus, ukrainiečius ar dar kitas tautas.
Visokios rasinės teorijos - tai irgi sociopatinio mąstymo apraiška.
Kremlius visur ieško sociopatų, o šiems pats Kremliaus elgesys atrodo labai geras, nes jie, būdami sociopatais, gerai supranta banditizmą, plėšimus, vogimus ir, žinoma, melavimus. Labai specifinis požymis, pagal kurį pasimato skirtumas tarp realaus kremlino ir šiaip nesusipratusio žmogaus - tai melagingumas. Realus kremlinas meluoja, kaitalioja savo nuomonę, aiškina priešingus dalykus, vartydamasis kas minutę - nes jo suvokime melas yra visai nesmerktinas, o tiesa neturi jokios vertės.
Tokios dalykus apie sociopatus reikia suprasti. Ir tada pasidarys aiški ir Kremliaus retorika, ir pasidarys aišku, kaip į tuos Kremliaus veiksmus reikia reaguoti."
taip gyvena zmones tiek cia tiek LIetuvoje dalis is pasalpu, kaip tai surista su manim? 
, anot taves as nieko neturiu ir saipaisi butent del to,kad nieko neturiu, kad va nuomojuosi busta, tai kas cia jei ne pasiapos? ar manai,kad as turiu daugiau uz tave ir del to saipaisi? 
