
Va tokiu, vaizduoteje

https://www.youtube....h?v=e-ORhEE9VVg
Prisimenu, kai sioje temoje rasei apie tai ir man tai nepasirode labai kvaila, kaip kitoms
. Lietuves labai bijo: "O ka apie mane jis pagalvos?"
Tik tiek, kad siek tiek dvejoju, gal psichologe turi patarti dar ka nors.
Absoliuciai sutinku del dideles idealizacijos... Ir labai suprantu brekcija. Cia drama zmoniu, kurie sena romantine meiles koncepcija prieme 100%. Atrodo, jeigu as laikausi taisykliu, tai uz mano teisinga elgesi bus atlyginta ir viskas bus gerai, meile iki gyvos galvos ateis i mano gyvenima. Tiesiog cia isryskeja, kad romantine koncepcija, deja, nera teisinga. Kazkam pasiseke, bet labai daug kam nepasiseke. ir pasakos nekalba apie ta daugybe atveju, kuriems nepasiseke. O gal ir kalba, bet mes, jaunosios skaitytojos, visuomet susitapatiname su tomis, kurioms pasiseka, o ne i negatyvias istorijas. Ir kai staiga nei is sio, nei is to kaip is giedro dangaus nukrenta negatyvas tada liekame istiktos stabo
.
Vat butent ka kiti pagalos reiktu galvoti paskutineje vietoje, jei man reika as issakau zmogui, ka reikia, o paskui jo jo atsakomybe, ka daryti su ta informacija.
Aisku nereiktu ten kukcioti ir maldauti sugristi ar rodyti kokia ten pasiilgusi, ne siaip paklausti kaip is jo puses visa situacija atrodo, ka jis maste apie ja, kodel pasirinko kita, taip saltai logiskai susidelioti visus taskus, priimti jo visus atsakymus, be jokiu kaltinimu ir tada turetu rukai issiskirstyti.
Tai butent kad ji tam scenarijui nesilaike taisykliu, pradejo gyvent iki santuokos karu. as turiu drauges kurios pradejo santykiaut tik po santuokos ir laimingai gyvena daug metu, taigi jei nori senovines romantines meiles, reikia visu taisykliu laikytis nuo pradziu...tada rasi zmogu, kuriam irgi tai priimtina..
O siaip dabar praverstu koks saltas dusas rytais ir aisku pasportuoti, kad aktyvintu smegenu veikla ir pazadintu, nes rimtai sedeti ir tiketis 3 metus, kad gal sugris nelabai protinga atleisk Brekcija as nepiktai, as suprantu kol buni toje busenoje tyliai atrodo gal viskas logiska, bet kai paziuri is sono, tai absurdas, ir mes visos daznai tokiu absurdisku dalyku prisimastom tyliai galvoje.
Mano pasiulymas butu pradek sportuoti pradziai, begioti rytasi ar pan, kad daugiau deguonies patektu i organizma, as cia visai rimtai, pirma kuna atsistatyk, maitinkis sveikai, paskui susitvarkys ir tos nesveikos emocijos, ka tu vadini meile, tai ne meile, tai saves kankinimas ir egoizmas , noras valdyti ir t.t. , kaip pati sakai nori , kad jis kankintusi, nebutu laimingas ir t.t. O kai pajausi meile jam , tada nuosirdziai palinkesi laimes. Jis tau blogo nieko nepadare, atvirksciai padare paslauga didele, laimei neuztaikei ant tikro niekso, kuris kojas valytusi, nu susituoktu su tavim, padarytu ta vaika, lakstytu pas kitas ir nusispjautu i tave, taip butu geriau? laimingesne butum? nes ko tu nori dabar vestuviu ir vaiku, mintys susimaisiusios visiskai,pirmaiusia reikia susikurti gerus santykius, ugdyti meile, galima noreti tinkamo vyro, o visa kita naturaliai ateina, tu prioritetus sukeitei vietomis.
Aš bandžiau jam rodyti, kad rūpi jis man dar, bet jis nebeatsakydavo tuo pačiu... Dar 2016 m. vasarą jam parašiau, kad galvoju apie jį - tuo metu jis jau buvo su ja. Realiai, nelabai ir spėjau sureaguoti...man tai atrodo greitai...
2016 vasara..? ojej tas vyras jau seniai gyvena savo gyvenima, i prieki, su naujais tikslais ir planais, o jus vis dar gyvenate praeitimi.
2016 vasara..? ojej
tas vyras jau seniai gyvena savo gyvenima, i prieki, su naujais tikslais ir planais, o jus vis dar gyvenate praeitimi.
na tiesiog jis dar 2015 pavasarį rašė pats, kad labai ilgisi manęs ir galvoja... dar 2015 vasarą ir rudenį ir žiemą aš buvau parašiusi... tiesiog man nesusieina galai, kaip žmogus, kuris 2015 pavasarį suokė apie pasiilgimą - jau 2016 rudenį gali pasipiršti kitai. Tai čia gaunasi kažkur 1,5 metų tarpas (kuriame aš jam dar buvau brūkštelėjusi, kad galvoju ir ilgiuosi - bet jis jau nebeatsakydavo tuo pačiu) - tarp jausmų vienai ir noro susieti visą gyvenimą su kita. nu man taip greitai nevyksta tokie reikalai. Aš ten suprantu draugautų, po truputį...
na taip, gerai čia sakot - būtų norėjęs, būtu senai parėjęs ir būtume išsiaiškinę...
Taip, va cia tame esmė. Norėjau tikėti ta meilės idėja, ir kad už ją bus atlyginta. Del to, man tas jos atsisakymas - tai kaip isdavyste pacios savo vertybių, aš nežinau kaip jas išduoti.
Aš ne t buvau sugalvojusi, kad nesu dar nei vienam vaikinui pasakiusi, kad myliu - ir šiam ex kaip tik pasakiui labai susijautrinusi, nes patikėjau - štai TAI atėjo. TAI AMŽINA. Štai ta mano meilė.
Čia matyt tame mano prisikabinimas.
matai , cia juk ne meile, o kazkas susigalvoto koks tikejimas, kokiu atlygiu? meileje nera atlygio yra arba abipuse meile arba jos nera. jei namuose nebuvo meiles tai ja ir issigalvojai, norejai nors kazkas kad tave myletu, norejai tos idiles, ir ja susikurei savogalvoje, kai turetu viskas uti, bet vyras neturejo tokio isivaizdavimo..
Kai myli nereikia niekuom tiketi, tu zinai, kad myli ir tu daug ka padarytum del mylimo zmogaus, net ir paleistum pas kita, jei jam su ja geriau.
Jei turi omeny mano parasyma apie isduotas vertybes, tai juk tau svarbu santuoka, ji turi tau kazokia prasme, tu tai pamynei pradejai gyventi su vyru nesusituokusi ir po kiek laiko tai pradejo tave kankinti, nes nejo perlipti per save ir savo isitikinimus ir svarbiausia tam vyui nereikejo tu tavo auku, to laukimo, tau to reikejo, ne jam , tai ir nekaltink jo, prisiimk atsakomybe ir pradek tvarkyti savo gyvenima. Apie tokais situacijas snekama nei pats valgo, nei kitam duoda, iseini palieki vyra nes jusu vertybes ir poziuris i gyvenima nesutampa - viska saunu, tik kam tiketis, kad tas vyras taves lauks visa gyvenima? ar pakeis save, pamils tave? ar laukei kol pati nebenoresi vaiku ir santuokos?
Taip patikejai,kad tai meile ir gyvenimas dave proga suprasti, kad ne, viskas. idomucia pamastymai siaip gana izvalgus si karta. Tu isikibusi i ta vyra kaip grobi ir nenori atiduoti,nors pati nesinaudojai net... o kad viskas graziau atrodytu susigalvojai meile...Suprask pagaliau zmones neprikauso vieni kitiem, net vaikai mums nepriklauso, per mus ateina ir gyvena savo gyvenima, jau nesneku apie vyrus. atejo i gyvenima pabendravot ir iseina anksciau ar veliau...gerai jai sutampat ir nukeliaujat visa gyvenima kartu, bet retai tai kam pasitaiko is pirmo karto , o kitiem ir is n tojo nepaissiseka. Bet tam ir reikai zmogaus, kurio ir vertybes ir poziuris i gyvenima panasus esminiuose bent dalykuose.
Nu bet rimtai čia? Kokio dar šalto dušo jai trūksta - vyriškis apsivedė su kita. Nu kas čia dar gali būti neaišku jai? Koks tikslas dar prie to vyro lįsti? Lyg jis galėtų pasakyti kažką, ko ji pati nežino ir nesupranta. Nu nesusiklostė jiems santykiai ir tiek. O su ana susiklostė. Nėra čia jokio stebuklo ar mistikos.
Aš taip įsivaizduoju atsiranda koks nors mano ex ir prašo manęs paaiškinti, kodėl aš su juo išsiskyriau ir kodėl ištekėjau už savo vyroPagalvočiau, kad žmogui su galva negerai. Kodėl aš turėčiau aiškinti tai, kas ir taip arkliui aišku...
Tai tame ir esme,kad nesupranta, kad vis dar tikisi tik nesakyk, kad nebuna, kad zmones issiskiria susituoke
kaip tikejosi iki santuokos, taip gali tebesitiketi ir toliau? pas mus santuoka nera taip gerbiama ir meiluziu zmones turi ir kabina istekejusias, vedusius, mazia kam tai problema
Ji 3 m vis tikisi ir tebesitiki dar susieiti, butent gal aiskus gal net grubus to zmogaus atsakymai padetu atsibusti ir galvoje susitvarkyti pagaliau.
O jei manes kas prasytu as visiskai sugebeciau aiskiai paaiskinti ir man nesunku butu, jei matyciau, kad kazkas kencia del isssikyrimo, kokios bedos atsakyti i klausimus. Kas tau aisku kitam neaisku.