Priklausomybė nuo Ex

va cia tai tikrai didelis privalumas ir laime gyvenime - menesines


o jei rimtai tai yra moteru kurios neserga. Na aisku jos pastoti negali ir sakysim nera sveikos, bet neziurint...

Minejau, kad viena mano ex drauge vis man prikaisiojo, kad i mot. dokumentus migracijos pasu poskyryje padarytu irasa "nenormali neturi kiausidziu ir gimdos". Ir nepraejo metai, kai teko jai gultis i ligonine kur tuos dalykus pasalino del medicininiu priezasciu.
As jai veliau: "Ar jau buvai, kad irasytu ta irasa". Ji man: "prisimenu, man nefaina.."

Taigi maziau karksekit, net prisikarkset galit. Ka turit , dziaukites ir tylekit...

visu Nesulaukiancios gandro skyrelio vardu dekoju uz pastaba.
Ono

Na, ir? Kokios isvados?
Pvz., kaip elgtusi stiprus zmogus?


Papildyta:

Yra filmu, kur butent keliones deka moteris issilaisvina is issiskyrimo skausmo. Pagrind. herojes vyresnes uz brekcija ir situacija ne visai tokia pati. Bet idedu nuoroda, gal prablaskys, jei rasite paziureti.
http://www.imdb.com/title/tt0119923/
http://www.imdb.com/...9/?ref_=nv_sr_2

Jai giliai px.

Brekcija, atsiranda vis naujų lipimo iš skausmo metodų.
Neseniai skaičiau, jog anksčiau buvo manoma, jog skausmą reikia suvynioti, nukišti ištrinti iš fb, užkišti, nerti į veiklas iki nualpimo ir tt. - žodžiu, kreipti mintis NUO to.
dabar manoma, jog reikia kalbėtis apie (skausmą) tol, kol tai taps nebeaktualu/nebesvarbu.

Taigi, kalbi, nuvėsta...pavargsti...atsinaujina...tada užtyli pati...eini ką paveikt...nebenori to tęsti...vėl kitą dieną...paskirstai žmones...su tuo apie tuos aspektus...su anuo apie anuos....pamažu ..pamažu....
etapuose, tam tikruose perioduose, gretutinai, veikla, (darbas, ištrynimas iš fb) padeda, pats gyvenimas padeda, kai žengi jo pasitikti..bet kalbėtis ik nebesvarbumo...būtina.

Super atsakymas. Bravo.

************************

Tyliai skaitau tema, nesiveliu i diskusija, bet va mane glumina tas blaskymasis i krastutinumus.

Man rodos as tai rasau vos nepastoviai. Na niekas per galva neduos, pakartosiu.

Na mielos mergaites, jei jus nemylesite saves, jus nemokesite myleti kito. Butent, meile sau, per save, yra akstinas myleti kita.

Galima ta meile idealizuoti iki pamelynavimo, bet tai yra didziausia klaida, kuri itakoja zmoniu gyvenimus. Vaikysteje sukurtos iliuzijos, mus veikia ilga laika. Del to, kai santikiai paslyja, pasirodo kad ta meile nera amzina, kaip vaikysteje buvo galvota. Kad meile vien todel kad ji yra meile, nera statiskas jausmas.
As nezinau kaip kitos, bet galiu is savo patirties pasakyti, kad mano meile vyrui kito. Ir lyginant meile kuri buvo pradzioje ir dabartine, jos labai skirtingos, neziurint i tai jos, yra meile. O meile yra tokia, koks yra zmogus ja jauciantis. Zmogus yra neidelus, ir jo meile gali buti neideli. Ir niekas is musu, negali abejoti to zmogaus jauciamo jausmo tikrumu, ar nuverinti ta meile, neziurint i tai kad ji yra netobula.

Jei gerai pagalvojus na kam ta meile reikalainga, o tam kad zmogus galetu pazaboti savo ego. Tol kol zmogus myli, savo dvasine busena t.y. jo jauciamas komforto jausmas, priklauso nuo kito zmogaus, jis taikstysis su juo, pazabos dali savo noru, pasirinkimo. Atkreipkite demesi, jei meiles jausmas pradeda blesti, iskarto pradeda vykti atmetimo reakcija, salimais esanciame zmoguje pradedama matyti negatyva, nenorima taikstytis su jo "ypatumais", kurie anksciau atrode kaip ir zavi isskirtine savybe.

Ir va dabar, skaitau, autroe "galimai as nemokejau duoti..."
Velgi is savo patirties. Laimingos moterys yra ne duodancios t.y. neistirpstancios seimoje, uzmirsdamos save, o esancios seimoje asmenybem. Tos kurios istirpsta, taikstosi, tos virsta priedeliu, kaip savaime suprantamu dalyku, apyvokos rakandas, kaip baldas, kuri is esmes niekur nedinks. O tos kurios yra asmenybes, mastancios ne vien apie seimos nariu poreikius, bet ir neuzmirstancios ir save brangusiu, tos yra gerbiamos seimoje, ju indelis seimoje yra vertinamas, i ju nuomone, norus, poreikius isiklausoma.

Dabar griztame prie temos autores, mano galva, va butent, jos problema ir buvo, kad ji DAVE DAUGIAU, ji santikiuose istirpo, ji i santikius investavo ne vien savo kuna, bet ir siela. Kodel issiskirimo periodas toks jai sudetingas, o todel kad ji salimais "seimyninio" gyvenimo, santikiu su suzadetiniu, neturejo kito asmeninio gyvenimo, i kuri butu investavusi dali saves, kaip kuribinga asmenybe. Dabar sugriuvus jos ilgalaikiams santikiams su zmogumi, jos gyvenimas sugriuvo kaip kortu namelis, nes ji neturejo alternatyvos, kazko savo, Pamato, nuo kurio galetu atsispriti.

Sorry, padrikos mintis, tikiuosi suprasite

aš irgi buvau iš tų, kurios sakė, jog brekcija aukojosi per daug, save pamiršusi.

bet dabar analizė nebesvarbu. svarbu - gijimas.

Manau, kad suprantu.
Man irgi atrodytu, kad isimylejusi romantiska mergina duoda daugiau negu reikia. Todel patarimas duoti daugiau man atrodo biskiuka ne i tema.
Bet is kitos puses velgi: apie visa tai gali galvoti, kai nesi tokia baisiai isimylejusi arba kai partneris labai isimylejes, pametes galva... Tada gali leisti sau pabuti princese ;).
Sako, kad isimylejime yra tas susiliecianciu indu principas: kuo vienas duoda maziau, tuo kitas duoda daugiau. Tas, kuris daugiau isimylejes, duoda daugiau ir, aisku, visad pasiruoses save kaltinti ir ieskoti savo kaltes santykiuose. Tuo tarpu kitas - blaiviai sau masto, savrsto, sveria ir vertina.
As asmeniskai manau, kad brekcija padare viska geriausiai, ka ji galejo padaryti. Bet nesigavo. Kodel? Ogi todel, kad nepagausi vejo laukuose.
Galbut likimas buvo numates jai didesni issuki ir, man atrodo, kad ji su tuo issukiu susitvarkys, tik turi praeiti laikas, kuris turi praeiti.

Tai vienas is pagrindiniu faktoriu, skirianciu moteris nuo vyru.
Tu gi neturi menesiu? Tavo krutys neturi pieno liauku? Koks tu moteris?
Papildyta:

Prie ko cia kiti mamku skyriai?
Cia yra 'vyrai ir moterys ' skyrius.
Savo 'politically correct' bruožą galite susikisti kur nors toli toli. Man tokie zmones - dviveidziai, kurie visus supranta ir viska toleruoja.
Papildyta:

Man tikrai giliai px debilizmas visas temas suplakti i viena.
Papildyta:

Tu geriau eik savo diedui koju buciuoti.

Kuo skiraisi aistra nuo meiles. Aistra paremta emocijom, o kaip zinome emocijos ir protas retai kada suderinamas. Meile gi yra jau trasfomavusi aista, pakyleta i aukstesni lygi, kur dominuoja protas. Meile nera akla, akla yra aistra. is esmes mele yra brandus jausmas, kai priemi zmogu tokiu kokiu jis yra, be iliuziju, ir samoningai pasirenki buti su juo.

TArpiniu varintu yra aibes, kaip jau minejau kokie yra zmones, tokie ir yra ju meile.

O del davimo santikiuose. Cia velgi prilauso ne vien nuo meiles. TAi dar nuo zmogaus priklauso, altruistai, egoistai. ir tame nieko blogo nera, akd vienas dudoa kitas ima, jei si situacija aptenkina abu. Is esmes, tai jau harmoningi santikiai, nes zmones atitinka, ir tai nereiskia kad vienas myli labiau, nes duoda, o tas kuris ima maziau. Juk altruistas duodamas, ne ka maziau tenkina savo ego, neti tas kuris ima

Autores gi atveju, ji buvo ta kuri pastoviai taikstesi, gyveno nustumdama savo vertybes ir del ko? Todel kad norejo itikti, bet kuo labiau ji nuolaidziavo, buvo supratinga, uzmirsdama save, virs savo interesu keldama kito asmens norus, su kiekvienu kartu, jos akcijos seimoje nuvertedavo, nes salimais buves zmogus prie to buvo priprates, ji savo veiksmais ji istvirkino, jam atrode visa tai savaime surpanama, uz ka net nereikia jaustis dekingam.
Kaip jau rasiau, visu pirma privalai myleti save, o per save kita, tada santikiai bus harmoningi. Na o jei nemyli save, tai uz ka tave myleti kitam, jei tu pati saves nemyli.

Juk ne bereikalo sakoma "Mylek artima kaip pats save..."
Papildyta:


Mano galva analize svarbu. pagavus kampa del ko tai ivyko, suvokus save pacia, lengviau paleisti situacija. Betn jau man.

Cia panasiai, kaip is zaizdos isspausti pulius, svaria zaizda susiuti, ar sutvarstyti. Nes buna taip, kad vizualiai zazda kaip ir isgydyta, bet puliai paplinta i gilesnius sluoksnius. Tuomet sunkesnis gijimas. O su zmogaus pasamone, tai dar sudetingiau, nes nezinai kada ir kokia forma pasamone tau "ismes" ta viduje neisgvildenta klausima.

Todel manau, tam kad isgyti, naujaia tgimti, reikia aptirti katarsi.

Išgysi tikrai, brekcija. Nelaimingų meilių patirtys senos kaip pats pasaulis. Tai patiria praktiškai kiekvienas žmogus. O šiaip pritariu Moontes mintimis, kad nesvarbu, kaip myli antrą pusę, nepaisant to, kaip tie jausmai apsuka protą, niekada nereikia pamiršti savęs, savo poreikių, skirti laiko sau, tobulėti kaip žmogui, nedaryti iš kito asmens stabo. Per didelis atsidavimas ir kvėpavimas kitam į nugarą irgi nėra gerai. Tai tampa nebepatrauklu. Ypač vyrams, kurie yra medžiotojai. Beje, galit nesutikti, bet viena iš mano mėgstamiausių ir manau teisingiausių sentencijų yra ta, kad "moteris visada turi mylėti truputį mažiau nei vyras myli ją". 

Ubuntu, nebeanalizuok..nebesuk plokštelės....tarsi sakytum ja vėl, (pirštum kaltę), va tu iškart nepanorėjai vaikų, tai su kita jis panorėjo....kaip ten kas "viduj" norėjo, ir k "viduj" žmonės galvojo, mes nežinom. ir neverta db knistis, kas būtų, jei būtų ir vėl sukti tą visą košę.
dabar svarbu paleidimas ir gijimas.

oi ne, as visai ne ta turejau omeny, ne kalte, o intuicija, gal but mergina is karto pasamoneje pajuto, kad tai ne jos vyras, todel ir nenorejo vaiku, paskui isijunge protas, nu kaip ir laikas kapsi, vyrukas neblogas, kito nera, kazkokie jausmai yra ir t.t. 

Be reikalo niekada nieko nebuna. 

Siaip sakoma, kad pati teisingiausia nuomone apie zmogu pas mus buva per pirmas 30 s, paskui isjungia protas ir pasimirsta ta nuojauta, bet ji islenda vienai par kitaip... cia tik spejimas del to ir paklausiau kodel.