QUOTE(Female @ 2018 01 12, 15:05)
Burbanti - stiprios asmenybes neparodo ir bandymai kitus apvemti

isvis, bepigu vaidinti stipru salia paluzusio zmogaus.
Super atsakymas. Bravo.
************************
Tyliai skaitau tema, nesiveliu i diskusija, bet va mane glumina tas blaskymasis i krastutinumus.
Man rodos as tai rasau vos nepastoviai. Na niekas per galva neduos, pakartosiu.
Na mielos mergaites, jei jus nemylesite saves, jus nemokesite myleti kito. Butent, meile sau, per save, yra akstinas myleti kita.
Galima ta meile idealizuoti iki pamelynavimo, bet tai yra didziausia klaida, kuri itakoja zmoniu gyvenimus. Vaikysteje sukurtos iliuzijos, mus veikia ilga laika. Del to, kai santikiai paslyja, pasirodo kad ta meile nera amzina, kaip vaikysteje buvo galvota. Kad meile vien todel kad ji yra meile, nera statiskas jausmas.
As nezinau kaip kitos, bet galiu is savo patirties pasakyti, kad mano meile vyrui kito. Ir lyginant meile kuri buvo pradzioje ir dabartine, jos labai skirtingos, neziurint i tai jos, yra meile. O meile yra tokia, koks yra zmogus ja jauciantis. Zmogus yra neidelus, ir jo meile gali buti neideli. Ir niekas is musu, negali abejoti to zmogaus jauciamo jausmo tikrumu, ar nuverinti ta meile, neziurint i tai kad ji yra netobula.
Jei gerai pagalvojus na kam ta meile reikalainga, o tam kad zmogus galetu pazaboti savo ego. Tol kol zmogus myli, savo dvasine busena t.y. jo jauciamas komforto jausmas, priklauso nuo kito zmogaus, jis taikstysis su juo, pazabos dali savo noru, pasirinkimo. Atkreipkite demesi, jei meiles jausmas pradeda blesti, iskarto pradeda vykti atmetimo reakcija, salimais esanciame zmoguje pradedama matyti negatyva, nenorima taikstytis su jo "ypatumais", kurie anksciau atrode kaip ir zavi isskirtine savybe.
Ir va dabar, skaitau, autroe "galimai as nemokejau duoti..."
Velgi is savo patirties. Laimingos moterys yra ne duodancios t.y. neistirpstancios seimoje, uzmirsdamos save, o esancios seimoje asmenybem. Tos kurios istirpsta, taikstosi, tos virsta priedeliu, kaip savaime suprantamu dalyku, apyvokos rakandas, kaip baldas, kuri is esmes niekur nedinks. O tos kurios yra asmenybes, mastancios ne vien apie seimos nariu poreikius, bet ir neuzmirstancios ir save brangusiu, tos yra gerbiamos seimoje, ju indelis seimoje yra vertinamas, i ju nuomone, norus, poreikius isiklausoma.
Dabar griztame prie temos autores, mano galva, va butent, jos problema ir buvo, kad ji DAVE DAUGIAU, ji santikiuose istirpo, ji i santikius investavo ne vien savo kuna, bet ir siela. Kodel issiskirimo periodas toks jai sudetingas, o todel kad ji salimais "seimyninio" gyvenimo, santikiu su suzadetiniu, neturejo kito asmeninio gyvenimo, i kuri butu investavusi dali saves, kaip kuribinga asmenybe. Dabar sugriuvus jos ilgalaikiams santikiams su zmogumi, jos gyvenimas sugriuvo kaip kortu namelis, nes ji neturejo alternatyvos, kazko savo, Pamato, nuo kurio galetu atsispriti.
Sorry, padrikos mintis, tikiuosi suprasite