Priklausomybė nuo Ex

Jus tycia nematot problemos. Tipo "vyrai kovoja". Vyrai kovoja, o moterys apsimeta, kad geros ir pukuotos. Paskui postinat dainas, kur vyras tegia, kad jam jau nervus tokia "gera ir pukuota" suede.

Todel as ir pateikiau pavyzdi, koki stebuklai buna, kai susiduria dvi "geros ir pukuotos" kurios nieko nedaro blogo.

Skaitykite atidziau
As rasiau, kad abieju lyciu vaikus reikia ruosti vienodai.
Kas santuokoje kovoti nereikia (nerasiau, kad tik vyrai tai daro).
O kovinguma vyrai tegu naudoja derybose. Niekur nerasiau, kad moterys neturi kovingumo ar kad jo nenaudoja santykiuose. Tik neparasiau, kur joms ji naudoti, nes gal jo isvis ta blogaja prasme joms nereikia?

Aciu, darkart, visiems, su kuriais pasiaiskinau, galejau issikalbeti    Aciu ir uz palaikyma, ir uz pakritikavima, ir pastangas atverti man akis, uz realybes rodyma, kai nesinori jos matyti zodziu pamaciau is ivairiu pusiu situacija...kitu zvilgnsiais, ne vien is savo uzsizulinimo "kodel"

Taip, kaip sako Ubuntu - as logiskai suprantu, gal jausmai su logika kazkiek pas mane stiprokai susipyke, bet suprantu, kad negaliu gadinti gyvenimo uzsibuvimu praeities skausmuose. Islipsiu kazkaip, diena po dienos, sukasi laikas...

Dar Idomucia norejau pakomentuot del to katino tai labai tiksli pastaba - cia taip matyt ir buvo, kad vyrai kaip katinai - jie matyt turi jausti sauguma ir tuo paciu zinoti, kad nebus paverzta ju laisve ar kazkas tokio... As beje, niekada katinu nemegau o ta naujoji jo meile - katina kaip tik augino nu nesvarbu as labiau myliu draugiskus sunis, o ne nenuspejamuosius katinus 

o merginoms, kurios cia kur forume uzdavines klausimus: "va, mes 5 metus kartu, jis nesipersa, ka daryt?" - reiktu nukreipti i sita diskusija, kad pamatytu, kaip buna paskui

Iki tokių absurdiškų smulkmenų kapstytis, ieškoti paralelių, atseit juokais, gal jau nurimkit. Išėjo kur geriau, būtų buvę gerai, nebūtumėt niekaip pro duris išstūmus. Čia nei jūs kalta, nei jis kaltas, džiaugtis reikia, kad netyčia nepradėjot šeimos kurti, kaip neretai būna, nes ne skyrybos baisiausia, o niekuo dėtų vaikų širdelės. 

 

 As beje, niekada katinu nemegau o ta naujoji jo meile - katina kaip tik augino nu nesvarbu as labiau myliu draugiskus sunis, o ne nenuspejamuosius katinus 

 

 

pats nežino, kur išėjo... pats nežino, kas su juo darosi. tik jis ir jo psichoterapeutas galėtų atsakyt. ar bent suvokia, kaip vieną žmogų sutraumavo? nenorėjo ženytis, o gyvent patogiai norėjo...sexo norėjo, visko norėjo, kas "santuokai" priklauso. šeimą žaidė ir tuo pačiu galvojo tik apie save, karjera, o dzin moters jausmai.
aš vis už tai - lai žmonės draugauja, nors ir 10metų, o ne vaidina šeimą, kurios nė iš tolo nenori ir bijo įsipareiot.

o santuoka tai kas - iš kitos pusės pažvelgus? iki mirties?
kas antra pora skiriasi....


ir čia nesutinku su Ubuntu, kad dabar mažiau tuokiamasi. mano aplinkoj - daug tuokiamasi. ir santuoka yra svarbi, yra. (irgi iš kitos pusės pažiūrėjus). taip, ji nepatvari, nes žmonės neugdomi šeimai, patys iš traumuotų šeimų, neturi gerų tėvų šeimos pavydžių, nelanko kursų, jų nėra net mokykloje, sužadėtinių kursų neužtenka...nedirba (su savim), nesiugdo patys, specialistai pas mus nuvertinami ir neįvertinami...

tačiau spaudas turi savo svorio - prieš bendruomenę įsipareigoji mylėti, o ne slapta krūmuose mylėti. jei spaudas būtų niekas, ko tuomet bijot jį užsidėt tarsi "niekinį" a? vat šito niekas man per tiek metų supermamoj neatsakė ( ), jei kita pusė paprašo. nu tau jis - niekinis, tai ko bijai jo. kitai pusei tas spaudas yra viskas. tai gaila jį suteikt? susirašyt nė 60eurų berods nekainuoja.
vadinasi, spaudas nėra jau toks niekas.
ir po konflikto taip lengvai trenkus durim neišeisi - santuokoje ilgiau ir lanksčiau gali spręst problemas, o ne trankyt durim po kiekvieno barnio. dabar susimetus, gaunas taip. ryte atsikeli, žmogaus nėra. o tas, nors keturis metus ir miegojęs kartu, pareiškia veršio akimis (per telefoną): mes g nežadėjom viens kitam: ne varge, nei ligoje...
būna tokių atvejų. oi būna. ir dar ta laisvė, saviraiška. (neteisingai suvokta.)

* ir man taip atrodo. Gyveno, nes patogu taip buvo. Si mergina jam buvo kaip tarpine stotele, kol kitos nerado. Patogu, karjeros gali siekt, namai sutvarkyti, valgyt padaryta, gal dar lekstes issiplaut paciam nereikia, marskiniu issilygint...seksas nemokamas, net kvietkelio uz tai nupirkt nereikia. Va ir gyveno.

**gal ne bijo, o tiesiog nenori? Tada skirtumas kitoks. Nes jei tiesiog nenori, tai kokiu galu det tada ta spauda del kitu zmoniu, kad jiem kazka irodinet? Nes del saves, jiems poreikio nera. Bet tai turi buti dvieju zmoniu toks apsisprendimas, o ne kai vienas nori tuoktis, kitas ne. Tada zmonems tiesiog nepakeliui. Nes zmones vistik turi buti panasus. Tada bus laimingi. O ne kai vienas aukosis del kito.

ir ir svarbiausia, jog pačios merginos taip sutinka. užtat ir raginu tas, kurioms svarbu santuoka ir nesijaust tarpinėm stotelėm, nesusimeskit. nesusimeskit, kaip dabar madoj.

patikėkit, ilgesni tarpai tarp sexo ir ilgesys - būtini. galima draugaut kaip senovėj. nieks nedraudžia.

dėl penio nebūtina smegenų pro langą išmesti.



oi, geri laikai bernams, geri.

Kai vyras yra tikras, jog nori iki smerciaus gyventi su moterimi, jis pasiperša is karto. Nelaukia kada moteris paklaus 'o kada mes zenysimes?'

Kai vyras yra tikras, jog nori iki smerciaus gyventi su moterimi, jis pasiperša is karto. Nelaukia kada moteris paklaus 'o kada mes zenysimes?'

 

Kodėl jis to viso gyvenimo su ja praleisti nenorėjo prieš tai, nors pažinojo ją dar anksčiau nei mane? Kodėl netrenkė jam žaibas, kai visus 6 metus mes visi kartu laiką leisdavom?

 

Gerai, nesvarbu, jau supratau, kokia aš netikusi, ir kaip tokių moterų vyrai neveda. Nes vyrai veda tik tas moteris, kurias pamato ir iškart supranta, kad su ja nori praleisti visą gyvenimą. Aš ne tokia. Nesvarbu, kad ir su manim kažkada vaikų norėjo, bandė juos padaryti, draugų vestuvėse spausdavo man ranką ir t.t. ir pan.

Po velnių tokius vyrus. Man tik gaila mano laiko. 10 metų velniop ir dar susivaryta depresija.

vis pagalvoju apie čia spaudoje nuskambėjusią istoriją apie Zitą Tomilinienę... tai koks čia žaibas trenkė? Po 15 metų išduoti bažnytinę santuoką ir staiga suprasti - kad va sekretorė yra mano gyvenimo moteris, nors prieš tai 'iki smerčiaus" vadinamo prieš Dievą buvo kita... Tai kiek tų "iki smerčiaus" vyrams būna?

Gerai, tarkim manęs nevedė, nes aš šlykštynė. Bet paliko žmoną su 3 vaikais...kuriai buvo prisiekta, kuri tirkai atrodo miela moteris, padedanti kitiems, graži...

Arba Lavija Šurnaitė - sako: "va vyras mane atmušė nuo pirmo vyro" ??? Tai kaip taip gali būti, jei tu mylėtum tą savo pirmą vyrą?

Ir nuo vienos santuokos nutraukimo iki kitos sudarymo praėjo 3 mėnesiai ir jinai juokiasi tv laidoje...jai juokinga... sėdžiu ir galvoju, ar taip pat juokinga jos pirmajam vyrui buvo? Bet ir nieko - va gyvena laimingai 10 metų... Ir nesvarbu, ką išgyveno ar patyrė po išsiskyrimo pirmas vyras...

Mano skirybos su ex jau ne karta cia buvo aptartos. Sulaukiau patarimu kreiptis pas psichiatrus is forumieciu. Ju daugelio nuomone, skirybos gal nera labai gerai, bet tai nedaug skiriasi nuo automobilio pakeitimo.
Jei kas cia padesto kokia problema, tai is karto pasiulymai: "skirtis skirtis" "NETINKAT".
Analogiskai - "matai kad batai spaudzia ( ar per laisvi) - parduok grazink keisk i kita ismiera.

Ubuntu viena is nedaugelio, kuri bentt jau deklaruoja kitokia pozicija. Jos uz tai nekencia, bet kadangi uz tai nekesti negrazu, tai sugalvoja kitu priezasciu nekesti.
Manes irgi uz tai nekencia, bet as kaip ir su "spec. statusu" be to yra kiti arkliukai ant manes joti (poziuris i vaikus ar i smurta seimoje)