Aš pati taip iš dalies pagalvoju. Jau net pradėjau sau galvoti - "baik, išeik iš to forumo, nu kam tu murkdais tame skausme. Žmonės tave guodžia, arba tave peikia...lieji lieji skausmą. Na kas iš to. Pakalbėjai ir užtenka" 
Taip, kad aš pati neatmetu, kad man tai dar vienas būdas prisiliesti prie praeities.
Man tikrai yra keistas paradoksas - aš iš dalies galiu pripažinti, kad aš tiesiog nebenoriu išeiti iš šito skausmo. Kažkoks keistas dalykas. Nesuprantu. Man toks jausmas, kad jau net nebenoriu būti laiminga 
O ar jus kada norejot buti laiminga? Siaip nesijauskit vienisa. As neabejoju, kad dauguma skaitanciu gali susiristi su jusu patirtimi vieni ar kitu klausimu. Ir kai kurie jusu patiriami jausmai atrodo kaip deja vu. Tai zmogiska. O del tos laimes. Ar nera taip, kad jus turejote sunkia vaikyste, ipratusi kenteti ir pasamoningai nesijauciate verta kitokio gyvenimo, neisivaizduojate, kad gali buti kitaip?
Sitie klausimai labai sunkus. Ir net jeigu as pataikiau, tai klausimas, ka su tuo daryti. Man atrodo, kad laime ir ramybe susideda is labai mazu dalyku. Gero miego, pusryciu, megstamo darbo, keliu artimu draugu, skanios vakarienes, idomaus filmo, veido kaukes, masazo, idomios knygos ir ten t.t. Yra knygu apie sunkia vaikyste http://psichika.eu/b...buklingi-metai/ .
http://psichika.eu/b...vidinis-vaikas/
Neskaiciau, bet gal jums praverstu.
Jus cia vis rasote apie ta vyra, bet ne vyras esme, o jus ir jusu vidiniai demonai. Ar pries skyrybas buvote laiminga?
Man labai labai patinkantis dalykas yra sita uzduociu knyga:
https://m.knygos.lt/product/1201343
Uzduotys visai paprastos pvz nusipirkt gele ar sudaryt jusu malonumu sarasa, bet tokie va mazi dalykai ir yra meile sau, laime. Galima visa diena galvoti ir analizuoti apie gyvenimo prasme, praeities klaidas ir baisius tevus, o galima isipilti vyno ir eiti paguleti i vonia. As gal labai praktiskai i viska ziuriu, bet man antrasis variantas atrodo prasmingesnis ir daugiau duodantis, nei amzinas galvos sukimas.