Vyro/draugo buvusios merginos

Todel, kad musu mastymas zaidzia su mumis idomius dalykus - didesnes nuoskaudos, pykciai ilgainiui nuslopsta, o geresni atsiminimai islieka. O jei dar buvo "pirmas", tai atsiminimai atmintyje ilgam iskalti... Kyla ta vadinamoji nostalgija, nors tai - savotiska saviapgaule. Ismintingos moterys nesunkiai atskiria tokius dalykus, o vyrai neretai nesupranta, net kai su jais samoningai flirtuojama... O jei horizonte pasirodziusi ex samoningai nori ji susigrazinti ar tiesiog pasijusti "nugaletoja", didelio gerio paprastai is to nebuna. Kam ieskoti problemu, ar per mazai streso jusu gyvenime?
As su savo exais nebendrauju, ne todel kad isiskyreme piktuoju ar jie butu kazkuo blogi. Tiesiog praeiti palieku ten, kur ji ir turi buti. Juolab visi ex ne be priezasties tapo ex.

Sveikos, as ir pas jus atejau pasiguost del ex.. Jau neuztenka to, kad nuo pirmos susipazinimo dienos kartu gyvenam (taip gavosi, kad jis nuomojo kambari savo bute), kas tikrai yra nemazai streso ir nera taip lengva is karto prisitaikyt, tai dar ex ant virsaus lipa. Esam kartu apie 7 men, jau nuo pirmos dienos jie daznai su ex per fb susirasydavo (karta i savaite ar dazniau), visuomet jos iniciatyva, bet as nieko nesakiau, nes kalbedavo tik 'apie ora', kaip kam sekas ir pns. Ji pati moteriske jau gyvena kitoj saly, turi suzadetini, viskas turetu but tvarkoj? Pries 4 men pradejo uzmetinet, kad nori aplankyt mus. As jokiu isteriju nekeliau, bet pasakiau, kad man tai butu nemalonu ir is vis nematau prasmes su ja nei bendraut, nei matytis. Pries pora dienu jau kita taktika ji paeme, per fb zinute jam parase 'labas, mes balandi atvaziuojam pas jus, vis tiek noresiu suzadetiniui parodyt nama kur gyvenau, tai ir susitiksim tuo metu'. Jau dabar tai tikrai sunervino Matai su savim pasitare kada jiems cia patogiau atvaziuot ir net neidomu ar cia kas nores juos priimt. Nezinau is kur tokiu zmoniu atsiranda? Visa sia tema perskaiciau, bandziau issiaiskint kokie kitu zmoniu santykiai su ex, gal cia normalu taip bendraut? Bet jau manau, kad teks aiskiai savo MB pasakyt, kad as jokiu sveciu ant galvos neuzsikrausiu, nei noriu girdet nei matyt.
As tikrai tragedijos nedaryciau, jei vienam mieste gyventumem, netycia susitiktum, nu gi cia naturalu, neapeisi i kita gatves puse. Bet kai mus kelios tukstancios myliu skiria, tai situacija nei penki, nei desimt gaunasi...

iš to, ką parašėte, manau ji nori prieš savo eksą pasidemonstruoti, kad susirado va ale geresnį vyrą ir jie net tuoktis ketina. Kitų prasmių čia neįžiūriu, nes ji juk turi sužadėtinį...

As ir is pradziu taip galvojau, bet paskui maniskis papasakojo, kad ne viskas ten rozem pas juos klota, pati pasiguode jam, kad naujasis suzadetinis i skolas iklimpes, pinigus i kaire ir desine tasko, tai ir vestuves nors planuotos, bet kaip ir ant klaustuko kaba.
Kas man nepatinka, tas lindimas ikyrus ir nesiklausymas i musu norus. Siandien pasitarem, MB kaip ir nerupi ar susitikt ar ne su ex, tai paprasiau, kad atsisakytu susitikimo kai jie cia atvaziuos. Jis jos mandagiai atsiprase ir pasake kad mes nemanom, kad susitikimas yra gera ideja. Ir pradejo ex dainuot "As gi jokios gresmes tavo draugei nekelsiu, busiu su suzadetiniu, ir ka ji sau galvoja kad po tiek metu karsiuos tau ant kaklo nors mano vestuves jau vasara?" Eh
Bent jau pradzia padaryta, tikiuosi susipras pagaliau kad netrykstam fontanais noro bendraut

nufotografuojat nama ir siunciat tai mergai, tegul rodo savo suzadetiniui. Dar koki prierasa pridet, kad pageidaujami tik kvieciami sveciai, o ne tie, kur patys isipraso.

Net ir fotografuot nereik, google maps ne tik namą, visą gatvę gali apžiūrėt. Nebent kokia pilis

voooooo! gi tiksliai! ir nera reikalo suzadetiniui specialiai eksursija daryt buvusius namus parodant. Viskas praktiska, net is namu neiseinant, nulis islaidu Nebent merga i vidu labiau nori patekt (i miegamaji) nei pati nama kazkam rodyt.

Kad man tiek sarkazmo butu duota, google maps nuoroda labai gerai sueitu Cia tikras anekdotas, kad NAMA aplankyt sugalvojo, pati is pradziu nepatikejau kai pasake

aišku, esant situacijoje sudėtingiau negu iš šono patarinėti, juk net ne tiesiogiai su tavimi bendrauja, o su TB. bet pati SB gali pasakyti, kad google maps tegu žiūri

Sveikos pagaliau radau ir aš vietą, kur galima išsakyt savo neramumus. Nes kai pasakau draugui savo, tai jis pyksta, nenori apie tai kalbėt. Tikriausiai man nėra dėl ko nerimaut, bet aš jau tokia esu - nežmoniškai, nepamatuojamai ir turbūt kvailai pavydi, gal net paranojiška kartais Mes su vaikinu kartu esam jau beveik 3 metai. Mūsų santykiai tikrai puikūs, mylim vienas kitą, planuojam vestuves, kai bus finansiškai palankesnis mums momentas, jis rūpestingas, geras, švelnus, stengiasi išpildyt kiekvieną mano svajonę, norą kiek ir kaip tik pajėgia daro mane laimingą.. Viskas gerai, beet aš per savo kvailumą ir užsispyrimą draugystės pradžioj būtinai turėjau jį iškvost kiek panelių prieš mane turėjo, kodėl išsiskyrė ir koki santykiai buvo, net užsispyriau kad man jas parodytų. Jis į tai žiūrėjo labai skeptiškai, sakė kad tai praeitis, jam nemalonu, nenori prisimint, kad nėra prasmės tam ir jis aišku buvo teisus, bet aš nenusileidau niekaip, tada pamačiau jas ir iki šiol vis prisimenu ir vis svarstau kad gal ta gražesnė už mane, tos figūra gražesnė ir graužiu save. Žinau kad tik aš pati sukeliu problemą, bet nieko sau negaliu padaryt. Na dar buvo nemalonus įvykis, buvau pas draugą namie ir radau dėžutėj grandinėlę su puse širdelės, paklausiau iš kur, o jis pasakė kad buvusios dovana.. turbūt įsivaizduojat ką jam teko iš manęs išklausyt ir tą patį vakarą grandinėlė atsidūrė šiukšlių konteineryje : )) bet šaunuolis net nesiginčijo jis pasakė ''gerai, jei tu nori išmetu, man ji nieko nereiškia, buvau pamiršęs kad ji dar yra'' dar buvo kad jo buvus mergužėlė mum kartu būnant skambindavo ir rašydavo sms pasiguost kaip jai sunku gyvenime. Aš vėl aiškiai pasakiau, kad šito netoleruosiu ir jis jai prie manęs parašė kad pamirštų jo nr ir daugiau niekada netrukdytų. Paskui kvietėsi jį fb į draugus, bet jis atmetė prie manęs ir man nuolat kartoja kad net nenori prisimint praeities ir tų, kurios buvo jo praeity, kad nori būt tik su manim ir ateitį mato tik su manim.. Tikriausiai reikia pasitikėt ir nustot abejot. Bet pavydėt aš niekada nenustosiu...

Kol kas jus butterflyy nieko blogo nedarete. Suzinoti praeiti, tai jusu teise, nes jums teko po to ir sunkumai - visa tai protingai priimti. Bet uztai santykiai dabar gristi tikrumu.

Manau tikslinga jam perduoti, kad jus dziaugiates ir vertinate, kad jis nesipriesino, del jusu prasymu nutraukt rysius su praeitimi. Kad jaustu kazkokia pozityve prasme, o ne tik nauju tardymu galimybe.

Blogiausia kas gali nutikti, kad pykcio minute jus kazka pavarysit, tipo (eik pas buvsias, jei as bloga ar pan) Tada jis gali nusivilti esamais santykiais.
Jis nutrauke, bet nereikia jam apsunkinti.
Pavydet galima, tik kur tos ribos?

Maniske jokiu buvusiu aplamai neturejo, tai tikrai nuostabu. Jei butu turejus, tai manau, jau senai butume vienas kita suede. Moterys retai sugeba pilnai atsikratyti praeities.
Ta drauge kur turejau, tai viena karta sugebejo net kalbet telefonu su buvusiu ir man pasakyt, kad kalbasi darbo reikalais.
Tuo met nieko nebuvo, bet pradejau su ja kur kas labiau nesiskaityti

Tu esi psichologine smurtautoja. Pati issireikalavai suzinoti apie jo praeiti, o paskui edi jam gyvenima. Nenustebciau, kad jam atsibos ir jis mes tave, bet tokia kaip tu manau pulsi pjaustytis venas, kad tik jis nepaliktu ir visaip kitaip santazuot. Man tu slyksciai elgies.
Papildyta:

Nesubrendelis.