Išsiskyrimas

Na dabar svarbiausia kazkokiu budu paciai saves nesugrauzt ir tikiu, po kurio laiko bus lengviau ir paprasciau. Kolkas viskas apleidzia ir jegos ir sveikata ir rukyt vel pradejau, kazkokia istisa savigrauza. Nezinau, siandien vel parase, kad kita savaite susitinkam galutinai pasikalbet. Vat atrodo nesuvokiu, atrode zmogu, kaip nulupta pazistu, o kas dabar su juo darosi visai nesuvokiu

Tarp jusu yra karas. Jus piktybiskai nesidomit kas ten negerai ir nepamastot, kaip tai ispresti, o jis jau jusu BIJO ir nesijaucia saugiai kartu.

Jus gi moteris, turetumet sugebet sukurti visai kitoki gyvenima. Kaa dabar kuriat matyt nelabai priimtinas. Sakysim jei gerai namuose isgasdinti katina, tai jis bijos kartu buti, kad neuzdarytumet duru, nes tada galit jam nudirti kaili. To bijo ir jusu draugas. Kad dabar gal dar imanoma issiskirti, o veliau jau bus problemos

Panasiai vakar ir issireiske, kad dabar nori but galutinai tikras pats sau, kad paskui nebebutu vel skiriames taikomes, kad nebebutu pjovimo is mano puses ir pan. Aisku as visas klaidas durnele sau prisiimu, jam nelabai daug ka ir pasakiau, kas man kaip moteriai netiko, o jei pasakiau, tai gavau kontraargumentus, kad mano elgesys tai provokavo. 

Zinot, net man jau kyla baime jusu mintis skaitant, nes turejau drauge su tokia filosofija. Manau jusu draugas gana geranoriskas ir atviras visoms galimybems, bet jus viduje kazka tokio turite. Kazkoki nesiskaitymo elementa, nuo kurio issigelbeti galima tik pabegant.

Argumentuokit konkreciau

Draugas jums salygas diktuoja. Kada susitikt, kada apsisprest. Ir visa gyvenima diktuos, jei vel susieisit....ne ne, nerekia jums jo.

Turbut taip, mazochistiniai santykiai. Dabar paciai reikia kazkaip atsitiest tik ir keliaut i prieki. Kad ir kaip atrodo sunku, ivykiu as nepakeisiu, praeities neistrinsiu. 

Matosi, kad sveiksti ir pati daug ka supranti. Neimanoma visa gyvenima saves kontroliuoti. Jei esi impusyvi. Jei reiski savo emocijas audringai.
Jei nesi rami ir nuolanki mergina, tau su situo vyru vistiek bus sunku. Ir jam taip pat. Nes jis tavo impusyvuma supranta, kaip agresija. Jei ir susitaikysite dabar, tai arba tu pakeisi savo prigimti, kas beveik neimanoma, arba vel viskas suksis ratu. Nes pati pradesi jausti nuoskaudas. Pradesi jaustis neivertinta. Nes dejai daug pastangu, o jis vistiek liko toks pats, koks buvo. Nes jis toks yra.

Ir jei eisi i ta susitikima, (as tai neiciau) ne tik klausykis jo statomu salygu, bet ir pati sakyk ko nori is jusu santykiu. Jis turi matyti, kad ir tu nebuvai laiminga ir taves daug kas netenkino. Taip, kad abu turit kazka keisti, jei norite buti kartu. Pas seimos psichologa poros irgi eina kartu, o ne tas kuris "kaltesnis".

P.s. Dar mano nuomone, tu nori susitaikyti su juo, nes jautiesi atstumta. Savivertes nulis pas tave dabar. Jei nesportuoji, eik sportuoti. Tai padeda kunui ir sielai. Siuo metu, kazka turi daryti per prievarta. Per nenoriu ir negaliu. Tik taip atsitiesi. O po pusmetu, o gal ir anksciau, parasysi cia mums, kokia tu esi laiminga, ne su juo.

sportuoju, tik kelias savaites nebegaliu savęs priverst to daryt, atrodo jėgos apleido, kai miegu po dvi valandas, dabar dar stipriai peršalau, tai išvis ne tik emociškai, bet ir fiziškai šudinai jaučiuosi...

Sąlygas aš savo kiek bandžiau dėstyt, jos buvo priimamos, kaip įpraudimas į narvelį. turbūt tikrai pernelyg skirtingi žmonės esam, pradžioje to nesimatė, kol skraidėm euforijoj, paskui pradėjom vienas kitą kontroliuot, priekaištaut, kaupt nuoskaudas, kurios vėliau vistiek ilįsdavo su didžiausiu neapykantos pliūpsiu. taip, jis ramesnis šiaiip nei aš gyvenime, bet konflikų metu visiškai savęs nekontroliuojantis