O gal koki nors nauja sutiksi...O kad ir norėtų šiandien taikytis, tai kas iš to, jei nesitaikė metus laiko, su nuoskaudom vaikščiojo ir pan. Galėjo būti pirminis išsigandimas, kad oi, o kas man dabar valgyt padarys, su kuo pasimylėsiu?
Aš tai abejoju, kad jis smarkiai keisis, jei jau toks tipažas...
taip, Jūs teisi, skaudi tiesa visada geriau, nei saldus melas. Galbūt aš labai naivi, gal laikausi lavoninių santykių, gal vėliau gailėsiuosi. Bet žinau, kad užgraužčiau save ir nepabandžius pasikalbėti, ar išklausyti, ką man norima pasakyti. Kažkur giliai manau, kad nors ir nebendravom dabar, tas susitikimas bus tam, kad pareikštų, jog nebedėčiau vilčių, nors o gal...gal klįstu
Jus ne naivi. Jus esate ikritusi i toksiskus santykius. Apskritai net ir labai laimingam zmogui pirmos dienos po skyrybu yra labai sunkios ir pirmas instinktas yra grizti atgal. O jusu dar saviverte nukentejusi, tad visi sitie jausmai, abejones jusu situacijoje yra normalus dalykas. Suvokite tai ir to, ka jauciate nelaikykite meile. Laikykite tam tikra priklausomybe.
Jei neesminiai, tuomet ka darytumet del esminiu?
Yra tiesiog neskirtu mums zmoniu.
As, pvz., zinau, kad noriu ramaus ir jaukaus gyvenimo, todel susipazinusi su simpatisku vyriskiu, bet pamaciusi, kad jam reikia kunkuliuojanciu aistru iki leksciu dauzymo, santykiu su juo netesiau. Nors noriu seimos ir vaiku, nusprendziau, kad tai nera tas zmogus, su kuriuo galeciau sukurti tokia aplinka vaikams, kokioje norecau juos auginti - stabilia, jaukia, saugia aplinka. Nes jam reikia dramos, kad jaustu, jog gyvena, o man tu dramu gyvenime naturaliai pats gyvenimas pakankamai dave, kad nebebutu poreikio kelti ju dirbtinai.
Kartais reikia padekoti tiems zmonems, kurie mus paleidzia. Net jei siuo momentu to nevertinam.
o jus-moteris, kuri myli per stipriai.
Abu atvejai aprasomi knygose.
Pasiskaitykite,daug naudingo rasite.Rekomenduoju
Save is sallies pamatysite,gali ir ji 'atpazinsite'.
Linkiu kuo paprastesnio atsitiesimo ir kuo lengvsenio savivertes susigrazinimo!
Ir tiesa dalyves rase-jus tik dziaukites ir Dievui dekokit,kad nesukuret seimos ir vaiku nesusilaukete su tokiu zmogumi.
Kokia cia meile? Mylintis zmogus pirmiausia rupinasi savoo meiles objektu ir stengiais suprasti. To nesimato.
Aisku, kai kas meile vadina nesiskaityma. Tipinis pavyzdys, kai gatveje pagriebia senute ir nutempia i kita gatves puse nesiaiskinant ar ten jai reikia (padeejau pereitii gatve - man pliusas).
Paprastai tokia "meile" lydi paaiskinimai "as viska del jo jos darau, bet va nedekingas, nepatenkintas ir nenori mano meiles."
Taigi vienas variantas paklausti senutes ko jai reikia, o kitas variantas - paimti ir nuspresti kas man atrodo.
Taip ir sioje situacijoje. Jei vyras toks nesuprantamas, neaisku nei ko nori, nei aplamai, tada kaip galima mylet neaisku ka ir nesidomet.
Cia panasu i nesiskaitymo meile.
Jeigu turetu kita, tai butu "praspyres".
Iseitu, kad nera kitos. Ir kad yra galimybe antram sansui.
As tokioje situacijoje paklausciau, ko jis labiausiai bijo ("kad gali nieko nebut"). Tai butu galimybe suzinoti, kas jam kliuvo jusu santykiuose. Po to ivertinciau, ar imanoma tai pakeisti is mano puses.
Ir ta klausima uzdviau ir atsakyma gavau ir manes buvo klausta. Tiesiog tai nera kazkokie baisus dalykai, viska galima keist. Tik pas ji tas tikejimas sumazejes, kad apart barniu, kurie buvo paskutius metus gali kazkas but gero.realiai tai nuosirdziai pasake, nezinau ar galiu pats vel but geras ir svelnus, dar per daug nuoskaudu.
Jei atvirai as nezinau pati ar cia gera situacija, nes dabar vel abu tylesim savaite iki kito susitikimo, toks tempimas gaunasi. Man su kantrybe yra prastai, gal cia normalu apmastyt viska tokiais laikotarpiaia
