Rytoj draugės vestuvės. Kadangi su vyru bevaikiai (man tebuvo 22 metai, bet jau metai kaip buvau ištekejusi) ėjome į pabrolius
. tik va problema - mmm turi ateit 
. Su jaunosios sese - vyriausiąją pamerge, turim tą pačią problemą. Kažkuri iš mūsų išgirdome 
kad mmm pristabdo greipfrutai!!! prisipirkom greipfrutų kokius du kilogramus 
. Kaip dabar atsimenu, sėdėjau pati sutinusi nuo tų greipfrutų ir galvojau: kaži bus gerai???08.09
Vestuvės. Smagu - geras oras. Mmm nėra. Pas pamergę taipogi. Fui kokia šlykšti žuvis
.08.10 Antroji vestuvių diena. Vyriausioji pamergė atsliūkina ryte pas mane - mmm jau vietoje. Vadinasi suveikė greipfrutai?! Pas mane mmm nėra
.08.11
mmm nėra.
08.12
mmm nėra.Kodėl taip noriu miego?????
08.13
mmm nėra.
.08.14.
mmm nėra. Keista. Skambutis mamai. Ot kvaiša, tai jei mmm nėra ir su vyru miegi tai gal laukiesi? Nuskrendu kaip ant sparnų iki vaistinės. Perku patį brangiausią testą - kad kuo tikslesnis rezultatas būtų. Kad per daug nesinervinčiau nežiūriu į testą 2 min. Atsimerkiu - NEGALIU PATIKĖTI - AŠ NĖŠČIA???????
. Drebančiom rankom bandau sukti vyrui į darbą. -Mes turėsim leliuką!!!
kitam gale laido jaučiu didelį klaustuką. Nelabai suvirškina žinią mano brangusis. Viskas būna tik vėliau vakare. Begalinis džiaugsmas.
Toliau viską atsimenu taip lygtai būtų buvę vakar (gimdžiau prieš 8 metus) - vizitai pas daktarytę, mieli spyriai į pilvą. Neskaitant dviejų gręsiančių ir inksto uždegimo jaučiausi puikiai - jokių pykinimų, vėmimo ir alpimų. 6 nėštumo mėnesį apžiūrėjęs docentas Krūminis pareškė - sveikinu - bus berniukas.
Kovo gale du kartus buvo parengiamieji sąrėmiai. Žinojau kad tokie bus taigi į ligoninę neskubėjau.
04.12 Velykos. Sekmadienis. Tokia puiki nuotaika. Tik mažylis kuo toliau, tuo labiau ramesnis
. Susiruošiu krepšį. Terminas tik 15 dieną, taigi gali būti bet kada.04.13 II-oji Velykų diena. Kaimuke renkasi giminė. Pašiurpinu visus atsakymu į klausimą kada tu gimdysi?-Trečiadienį. Dar begalinės ašaros, nes noriu pasilikti nakčiai. Mama paprotina - vaikeli, jei tau naktį užeis, kas tave kur veš žvyrkeliu 10 kilometrų. Bet aš taip noriu čia pasilikti?
04.14 Matyt žvyrkelis padarė savo. Ryte tualete pliumpteli krešuliukas. Skambutis mamai - mama ką daryti???. Mama (kadangi medikė) supakuoja mane ir pristato į klinikas. Priėmime dar nepatenkinta sesutė burbteli - ko čia atvažiavo??Sąrėmių tai nėra? Bet kadangi vietų yra ir terminas rytoj visdėlto paguldo. Visą dieną jaučiuosi puikiai. Kyla klausimas - nu kokio velnio aš čia važiavau???Vyras po darbo atvažiuoja ir kalbina namo. Neišleidžia. Padaro ultragarsą, parodo pėdutę, kuria mano sūnutis įsirėmęs. Bus apie 3500g - praneša daktarė.
04.15 3 val nakties. Prabundu nuo kirbančio skausmelio pilvo apačioje kaip per mėnėsines?!
Valio - gimdau!!!!Išverčiu iš patalo sesutę - gimdau!Toji nepatenkinta paguldo pamatuoja - išvada - nieko nevyksta eik miegoti. Bet aš gimdau??? Nenorom nueinu į lovą. Užmiegu.5 val nakties. Taspats skausmelis. Laaabai įkyrus. Vėl pas seselę. Aš jai ryškiai miegot nedaviau tai jinai liepė susirinkti daiktus pasidaryti klizmą ir eiti į gimdyklą.
6 val ryto. Aš žvali - juk šiandien mano kūdikėlis išvys pasaulį
. Kažkas siaubingai rėkia gimdykloje. Net nustoja skaudėti .Vaikštau priešgimdyvinėje palatoje viena. Sunku. Visdėlto 20 kg nešioju daugiau. Pavaikštau pasėdžiu - nesidaro niekas. Ateina gydytoja - apžiūri 3 cm. Net juokas ima - kol vaikštau - skauda, atsisėdu - nieko. Net gėda .8 val ryto. Pasikeičia pamaina. Jaunas rezidentas apžiūri mane - tie patys 3 cm.
Nu kas čia dabar??? Taigi sakiau jau gimdysiu??Rezidentas šypsosi - tai nori gimdyt šiandien kaip pagal terminą ar gryši į palatą??? neeee, tai gi gėda bus prieš seseles.Dar leidžia paskambinti vyrui.8.30 praplėšia vandenų pūslę. Vandenukas jau žalstelėjęs. Po truputėlį skaudena stipriau. Atvažiuoja vyras. Abu dar juokiamės, juokaujam. Žiūrim pro langą - ten žmonės ramiausiai žingsniuoja į darbus - pas juos eilinė diena. O mes - mums ši diena didžiulė šventė!
10 val. skausmai dažnėja ir juokas jau nebeima. Rezidentas liepia suleisti man truputėlį raminamųjų kad pailsėčiau(juk pusę nakties "gimdžiau"). Jei aš būčiau žinojus kas bus, būčiau prašius kad neleistų tų vaistų. Juk aš taip ir nepamiegojau. Tų 4 valandų nuo 10 - 13.50 neprisimenu. Viskas kaip per rūką. Kadangi buvau pusiau apdujus, nelabai atsimenu, nei kas buvo atėję nei ko klausė tik pamenu, kad skausmas buvo klaikus.
13.50. Beprotiškai noriu stangintis. Jau nebe taip baisiai ir skauda. Užlipu ant stalo, akušerė apžiūri - jau! Klausau visų jos nurodymų - per antrą sąrėmį jaučiu palengvėjimą - jau. SŪNUS!!!!!
Padeda man ant krūtinės tokių rubuiliuką 2 sekundėm. Girdžiu kažkokį šnibždesį "hipertrofiškas, reikia tirti" sunus pagriebiamas man nuo krūtinės ir skubiai išnešamas iš gimdyklos. Kas čia????
O akušerė dar lenda su savo raginimais "-gimdyk placentą" kai man ne tas galvoje. Į mano klausiamą žvilgsnį rezidentas atsako šypsodamasis -"- Tavo sūnus tikras milžinas, t.y.palyginti didelio svorio atsižvelgiant į tai kad tai jūsų pirmas vaikas. Jį dabar nunešė vienam tyrimukui. Bet aš tikiu kad viskas bus gerai" Negaliu patikėti, kad tai nutiko man - pati akušerė sakė kad mano plyšimai tik I laipsnio?! Kaip taip gali būti??Verdiktas - sūnus gimė 4400g, nors ultragarsu iš vakaro daktarė nustatė 3500g. Tai kaip čia suprasti?? 900g priaugom per parą??
17.00 Guliu palatoje ir negaliu patikėti - aš jau mama! Ir negaliu atsistebėti - toks milžinukas? Gretimoje lovoje guli mama su coliuku - 2800g. Paprašau jos paslaugos - gulėdamai sunku persikelt sūnelį prie kitos krūties - ji net aikteli - nieko sau.
Tai va - mano Milžinukui Dominykui jau aštuoneri. O aš laukiuosi
. Tikiuosi šį kartą bus Milžinytė. Ai koks skirtumas - svarbu sveikas.
