Keistos sąlygos, aš tai nesutikčiau jokiu būdu. Iš vis aš nesuprantu tokiame amžiuje tokio draugavimo. Kaip kokie pensininkai su praeitimi, vaikais ir anūkais, tipo bandykim, gal išeis, gal susieisim kažkaip, pamilsim vienas kitą? Jūsų amžiuje viskas turi vykti natūraliai, su aistra, įsimylėjimu ir natūraliu vystymu.
Daug kas keista čia. Šiaip nesuprantu tikrai, pradžioje atrodė, kad viskas tikrai abipusiai vyksta. Vienu momentu jau kone meile prisipažino, gal nedrįso, nes nežinojo kaip aš jaučiuosi. Paskui kažkaip staiga viskas atšalo. Manau, visgi ne viską man pasakė. Atrodo viskas pradžioje tikrai natūraliai ir gražiai vystėsi. Paskui vienu momentu jis nusprendė, kad reikia ištrinti iš kompiuterio visą informaciją su ex. Gal prisiminimai sukilo, pradėjo kitaip į mane žiūrėti. Nežinau. Dabar kažkaip sėdžiu ir galvoju, kad labai keista. Anksčiau apie meilę svaigo, dabar sako, kad dzingt nėra labai jau keista. Ir dar tas pasiūlymas, pabandom dar tęsti, gal atsiras kontaktas, per mažai laiko praleidom kartu. Na, nežinau. Iki galo jo vis tiek nepavyko suprasti
Dar pagalvoju, ar įmanoma man susikurti tokias savo reakcijas į jį, jei jis nieko visai nejaučia. Kažkaip nežinau, jeigu jau būtų toks abejingas, tai manęs taip neveiktų, pavyzdžiui bučiniai. Kad prisilietimai veikia, tai suprantu, čia galima prisikurti, prisisvajoti, kad tas žmogus tobulas ir lydytis nuo prisilietimų. Bet pavyzdžiu, bučiniai? juk abipusis veiksmas vyksta, abu deda pastangas ir kursto. Jei svaigčiau tik viena, tai nebūtų gal toks stiprus jausmas? Pats ir bučinys kitoks būtų, manau, nesukeltų tiek emocijų. Juo labiau, per paskutinį susitikimą prieš pat pabaigą man net nebuvo minties bučiuoti, susitelkusi savo mintyse buvau, o jis vat pirmas inicijavo ir tas bučinys buvo stipriausias iš visų, bent iš jo veiksmų atrodė. Sunkoka paaiškinti. Dar nesu sutikusi tokio sunkiai 'perkandamo' žmogaus.