Tai gal jus kazka abi kartu rukot, jei jos pasakymas tai tik nera visikai netiesa????
Mano zinuteje buvo siek tiek daugiau zodziu nei 3 zodziai , ar Jus irgi megeja issirankioti , kas Jums patogiau, is esmes? Ji rase, kad ten priimtinas priekabiavimas, KULTUORS DALIS, ir niekas del to nepyksta, kas yra visiskas melas.
Priekabiavimas irgi nusikaltimas ar jau nebe?ir jis vyskta visuose salyse, atskiri vagonai tik reiskia, kad moterys gal padoresnes ir , kad tai NERA JOMS PRIIMTINA, tai tik neigia cambalos teiginius. As ir parasiau, kad ji meluoja, ir kad siaip bendrai paemus Japonija yra gana saugi salis jaunimui, o ne tai, kad visi ten mokinukem siknas graibo ir i siknu muziejus vaiksto
Aha , jei Jus manot, kad viska galit suzinoti is vienos drauges indes, (ji kartais ne toje salyje gyvenanti su seima, kur Jus?) ir jei nesugebejot suprasti, kad as ne apie tai snekejau is vis, tai neturiu ka daugiau komentuoti
Drauge inde studijavo ir dirbo tam tikra laika Europoje. Jos seima is Indijos. Taip, kad suklydai.
As taip supratau, kad kitose salyse moterys « nepadorios » , joms patinka kai grabalioja ir del to ten nera atskiru vagonu. Tîk Japonijoje, nes jos padorios. Man rimtai gaila tavo mergaites. As isivaizduoju kaip augti, kai motina i moterys va taip ziuri.
ir ka tai is esmes keicia?

Saves gailekit, einat cambalos pramintu keliu, jau trys daugikes

Nejauciat, kad pati trolinat?Gal uzteks man ir apie mane nesamones rasineti?

ir ka tai is esmes keicia?
kaip norit, taip ir suprantat, as taip nesuprantu.
Saves gailekit, einat cambalos pramintu keliu, jau trys daugikes
Nejauciat, kad pati trolinat?Gal uzteks man ir apie mane nesamones rasineti?
Kokiu keliu? Mes su Cambala labai daznai nesutariam, ypac tam tikrom temom, bet kazkaip gaunasi palaikyti civilizuota diskusija ir as tuo labai dziaugiuosi.
Kas tu per nesveika, ubuntiene?

Grįžau, sveika, gyva, šiek tiek nusiminusi, bet ramesne širdimi. Dar galutinai visko neišsiaiškinom, tik apsitarėm, kas kaip. Esmė, kad vaikinas nėra tikras ar nori būti su manim (nors pasirodė, kad galbūt to tiesiog nesupranta dar arba bijo pripažinti) ir jį traukia užsienis, aš namisėda, nelabai susiderina šitas. Pasakiau, kad lai renkasi tai ko nori, šiuo atveju - užsienį, jei dėl manęs nėra tikras. Nenoriu būti stabdžiu ir kad paskui jis gailėtųsi, kad per mane neišvažiavo, jei jau kažkas mums neišeis. Po šito pasakymo vaikinukas labai jautriai sureagavo, visiškai pasikeitė emocija. Atrodo, kažką giliau pajudinau visgi tai vat iš to ir sprendžiu, kad galbūt ir žino, ko nori, bet bijo dar pripažinti ar pan arba nesupranta pats, arba nesuprato iki tos akimirkos, kai pamatė, kad tikrai galiu dingti, tai turbūt kitaip pagalvojo. Matyt, nesitikėjo tokio pasakymo. Konkrečiai dar nenutarėm, ką tiksliai darom, jis labai jau neapsisprendęs dėl visko. Tai pasakiau, kad jam dabar apsispręsti reikia, aš žinau, ko noriu. Bet jei jis labiau nori kažko kito, aš jį paleidžiu, lai būna laimingas. Nors pačiai ir nesinori paleisti ir liūdna ir pan... Pati irgi nenoriu būti su žmogumi, kuris negali nuspręsti, reikalinga aš jam, ar ne. Tiesa, buvo vienas bučinys prieš pasimatymo pabaigą beveik. Beveik norėjau paneigti savo žodžius, tuo metu visu kuo pasijautė, kad nenoriu to žmogaus paleisti, net keliai linko
(tiesa, tai ne pirmas mūsų bučinys, tiesiog šitas turbūt stipriausias buvo iki šiol), bet negalėjau, protas liepė laikytis pozicijos. Žinokit, jaučiuosi pasielgusi teisingai. Net jei ir išvažiuos jis, širdis sako, kad padariau gerai. Tas arba padės jam suprasti, kad iš tikrųjų manęs nori, arba tiesiog paklausys mano nuomonės ir išvyks
Kad ir kaip bebūtų, svarbiausia, kad jaučiuosi padariusi teisingai. Nors ir buvo labai sunku, o dabar labai liūdna ir norisi grįžti į tas akimirkas, bet manau, vis tiek įvyks, kaip turės įvykti
Dar nežinau, kuo ši istorija baigsis, bet dabar daug aiškiau ir ramiau viduje, atrodo, supratau tą jo elgesį.
Norėčiau dar pridurti, kad kai kurie jūsų komentarai išties padėjo, buvau visai kitaip nusiteikusi, ir į viską pažvelgiau kiek kitaip, ne vien emocijų valdoma. Ačiū jums, dabar esu rami. O anksčiau buvau valdoma vien emocijų ir net nemačiau situacijos taip, kaip sakėte jūs O pasirodo daug kampų pražiūrėjau




<p>
Norėčiau dar pridurti, kad kai kurie jūsų komentarai išties padėjo, buvau visai kitaip nusiteikusi, ir į viską pažvelgiau kiek kitaip, ne vien emocijų valdoma. Ačiū jums, dabar esu rami. O anksčiau buvau valdoma vien emocijų ir net nemačiau situacijos taip, kaip sakėte jūs


Nemyli jis jusu taip kaip reiketu...
Ka cia gliaudyt - ir taip aisku.
Pasielget teisingai

Čia geras. Iš tiesų taip ir yra, kad ta pusė, kuri viena, ir didesnė, ir stambesnė, o ta kuri puldinėja, viena negali, nes per smulki

Papildyta:
Tikėkitės visko, net ir blogiausio, tada bus ramiau. Ir atminkite, kad labai mažai bendro pas jus. Nesimokote tame pačiame mieste, nedirbate tame pačiame darbe, net ne bendraamžiai esate. O atstumas visgi būna kliūtis net ir vyresniems už jus, turintiems nusistovėjusį gyvenimą. Tai arba vienas pilnai nusileidžia ir persikelia į kitą miestą ar net šalį, susiranda naują darbą, viską iš naujo aukoja dėl kito arba ateities paprasčiausiai nėra.
Todėl ir jūsų ateitis yra be galo miglota ar net greičiau jos ir nėra...
Bet aukščiau galvą, juk vistiek rasite savo žmogų, tiesa?

Jus sumaisot 2 skirtingus dalykus, nora buti kartu ir gyvenamaja vieta. Tai atskiri dalykai.
Randu daug panasumu su mano ir MB istorija. Mes vienas kita pasirrinkom, bet pasitryniau as kelis men ir isvaziavau i Anglija. Tai gal pusantru metu gyvenom dviejose valstybese. Grizdavau menesiui, kas keli men, ji atskrrido karta - pakeliavom. Kol nebuvo stabilaus darbo - tai ji dirbo LT. Kai susiradau kazka peerspektyvaus, tai ji mete savo darba ir net gyvenama vieta prarado LT. Bet mes galejom gyvent kartu. Ir tai buvo geriausi musu pragyventi metai. Ji irgi namiseda, bet suprato, kad Lietuvoje nera ateities