Sūnus metė mokyklą

man tai atrodo, kad jus darot didziule meskos paslauga savo vaikui, t.y. siaubingai jam kenkiate leisdami ivykiams klostytis taip, kaip jie dabar klostosi. jam dabar kiek, 16-17? jis jums dar mazas pupuliukas, kurio gaila, bet jei bus 20, 30 , 40 metu diedas, net be vidurines, be mokslu, be nieko, svarbiausia, be pasitikejimo savimi, su isisaknijusia depresija, ar vis tiek dziaugsites, kad nesedi daug prie kompo, nueina i parduotuve paprasytas ir randa draugu kieme?    sakyciau, kad gailite 5 metu berniuko, bet jis jau beveik visas vyras. o jus jo tevai, privalot jam padeti, o ne uzleisti problema ir apsimesti , kad viskas ok. tiesa sakant, turejot padeti jau pries gera 10 metu.

<p>Sveikos. Taigi po kiek laiko vėl grįžau. Taip, galbūt ir padariau per daug auklėjimo klaidų - mes su vyru visada siekdavome tobulumo, to paties reikalaudavome ir iš sūnaus. Atsimenu jeigu mokykloje gaudavau 9, o ne 10, dėl to grįžusi puldavau į isterijas. Manau, kad kartais neveltui mums atsitinka tokie dalykai su vaikais ir tik tada suprantame, jog nėra gyvenime svarbiausia tas, kas mums visąlaik atrodė. Kas liečia mano sūnų, galiu tvirtai pasakyti, kad jis tikrai atsigavo kai išėjo iš mokyklos. Dėl darbo sakė, kad rugsėjo 1 d. bus jau įsidarbinęs kažkur, nes nenori visko tempti į paskutinę dieną. Sūnaus situacija gyvenime man parodė, kad ne mokslas ar dar kas nors gyvenime yra svarbiausia - tai yra tik siauras mąstymas, kurio dėka dažnai nurašome itin gabius bei talentingus žmones vien dėl to, kad neturi atitinkamo popieriaus.</p>