Gailiuosi, kad ištekėjau...

Nezinau, kam kalbeti, o kam ne. Neseku kitu forumieciu gyvenimu. Turiu savo.

[quote=m.s.,2018 05 25, 02:12]
[quote name="cambala" post="72111851" timestamp="1527201014"]cambala, 25 Geg 2018 - 00:30, parašė:
Kaip idomu paskaityt tokius iekojimus slieku tam tikroj vietoj...
Tiesiog supranti, kad partneris yra tobulas. Todel, kad pats esi subalansuota asmenybe, zinanti ko nori is gyvenimo.
[/quote]
Bet kaip su tais tobulumais įdomiai gaunasi. Sakykim, bare sėdi 10 'tobulų vyrų' - išsilavinę, gerai uždirba, pagarbūs, intelektualūs, padeda namų ruošoj, nori vaikų, gero kūno sudėjimo, etc. Tai atseit atėjus reik imt bet kokį, bele atitinka visuotinus tobulumo standartus? Ar dar būtų papildomų sąlygų?
Nes aš pastebėjau vieną tendenciją Lt forumuose - moteris turi teisę būti nelaiminga santuokoje tik tuo atveju, jei prieš ją smurtaujama ar yra priklausomybių. Visais kitais atvejais liepiama džiaugtis, kad iš viso tokį turi.
Aukščiau išvardintus tobulumo kriterijus atitinka nemažai vyrų, bet kažkodėl su jais visais mes nenorime būti, į širdį įkrenta tik vienas. Reiškias yra papildomas kriterijus, netelpantis į tobulumo lentelę. Koks?
[/quote]
Man atrodo, kad tiesiog jusu toks charakteris, jus visa gyvenima busit " ieskojime" kazkozko neaisku ko. Ir su situ jums negera, kita issirinkusi kazkiek pagyvenusi irgi ptadesit knaisiotis.
Jums gal net vyro nerwiktu turet, galetumet pasigimdyt vaika kad veliau velu nebutu ir gyvent niekuo neipareigojanciuose santykiuose.

Vaikus reikia gimdyti ne nuo bet ko. Isrinkti vaikui teva yra labai atsakingas darbas.

Kiek autore apraso savo vyra - visai neblogas kanditatas i tevus. Manau vaikui butu geras tevas. O autorei kaip vaiko tevas ne. Problema.
Bet jei pvz isrinktu kita vaiko teva, tai po keliu metu vel gali suprast, kad tai netinkamas zmogus.
Nzn, neniriu autores izeist, bet pas ja viskas per daug sudetinga.

Man irgi taip pat atrodo

vadovė ar savininkė, vienas ir tas pats, aš mėgstu trumpesnius žodžius ir taip mūsų kalbos žodžiai šlykščiai ilgi nors kalba ir gražiai skambanti
tai sakai tik tu gali girtis kaip tavo mama vadovė buvo, kiti tai ne?
oi čiudike tu čiudike
Papildyta:

o tu kiek tupi? tu gi dabar gražuola, grožio sferoj dirbanti, ligonį turinti, vakarėlius kas penktadienį daranti, pakeliaujanti, šeimą turinti, katiną turinti ir dar tiek pliurpi kiekvienoje temoje?
Papildyta:

tai tu būk bent ta "netikra", bent tiek ir bus gerai, tada protingiau ir kalbėsi su žmonėmis
Papildyta:

o tu pavydi? aš labai mėgstu gamtos ramybę ir tylą
Papildyta:

va va. Suras tokį kaip ji pati, sėdės neėdę, voratinkliai apėję arba pastoviai nuo kavinių maisto užeis kokia infekcija ir sudie, Veronika

Niekur nesigyriau, kad mano mama vadove buvo. Tevu karsinime moterys kalbejom apie alzheimerio liga, o kad mama dirbo vadovaujama darba rasiau pokalbyje i tema. Dar nenusprogai is pykcio/ pavydo? Jau nebeturi ka kliedet?
O tu gyriesi savo " as vadove" nei is niekur nieko. Kaip kad ir sitoj temoj . O kiek dar anksciau buvo...
Nu pazaisk tu savo " vadove" . Negi gaila . Kibiriuka su kastuviuku nupirkt?

Trijose sedziu. Dabar dvi beliko, nes truexa istryne. Ateidavau ten is ubuntienes pazvengt, cia skaitau, nes labai jau autore idomiai gyvena, pliurpaluos apie okse kalbam.
O kuom katinas itakoja rasyma sm?
Papildyta:

Pastebejau. Atsisedusi viena po egle gruodzio 31 vakara sm nesamones rasinejai.

Man tai atrodo, kad tas jos vyras labai saltas.

Stabilus ir atsakingas.
Papildyta:

Ir vel exe...Visose temose viskas apie exe. Bubant laimingu su dabartine, stebet exe... Koks skirtumas kas teisus. Juk ir taip skaitot, kad jus.
Ji turetu dienu dienas vaiksciot ir zagset.

1. Manau, kad Jūsų didžiausia problema ta, kad matėte vaikystėje tokį savo tėvų elgesį ir dabar Jums tai atrodo ne tik kad norma, bet net ir siekiamybė. Esate subrendusi moteris ir turėtumėte suprasti, kad tėvų konfliktai vaikų akivaizdoje (nesvarbu, kad po to susitaikoma ir pasibučiuojama) daro didžiulę žalą vaikų psichikai ir smarkiai įtakoja jų elgesį suaugus. Jei kada nors sugalvotumėte turėti vaikų (nesvarbu, ar su dabartiniu vyru, ar kuo nors kitu), pasistenkite prie savo vaikų nesielgti taip, kaip Jūsų tėvai.
2. Na, matote, Jūsų vyro tėvai neleido sau konfliktuoti prie jo (nors kokie jų dviejų santykiai žino tik jie patys) - štai Jums akivaizdus pavyzdys, kaip santykiai šeimoje įtakoja vaikų elgesio modelį net ir jam suaugus, o Jūsų tėvų santykių modelis paaiškintų Jūsų norą šūkauti ir ginčytis. Bet gerai pagalvokite, ar leidžiate sau taip elgtis viešose vietose arba su mažai pažįstamais žmonėmis? Turbūt ne, susivaldote, tai kodėl manote, kad galite šūkauti ant savo vyro (nesvarbu, ar mylimo, ar ne), ir kad jis Jums turėtų atsakyti tuo pačiu? Taip, vaikystės patirtys daug lemia, bet esate jau pakankamai subrendusi moteris (nors, mano požiūriu, dar labai jauna), kad suvoktumėte savo vaikystės traumas ir pabandytumėte nuo jų "išsigydyti".
3. Atleiskite, bet nematau jokio darnumo, jei esate nepatenkinta judviejų santykiais. Juk visai nesvarbu kaip judviejų santykiai atrodo kitiems, svarbu, kaip Jūs pati tuose santykiuose jaučiatės. Jums negera, nemiela su šiuo vyru ir nematote galimybių pati pasikeisti tiek, kad šie santykiai Jums pačiai taptų priimtini - paleiskite jį. Jei rūpinatės dėl to, kad Jūsų vyras pagaliau sužinos, ką iš tikro apie jį galvojate, geriau tai padaryti dabar, kol jis dar jaunas (spėju, maždaug Jūsų bendraamžis) ir turi ne tik galimybių susirasti sau tinkamą moterį, bet ir su ja susilaukti vaikų o vėliau ir anūkų, nei senatvėje sužinoti iš Jūsų, kad visą gyvenimą pragyvenot su juo jo nemylėdama (nors kas žino, gal su laiku Jūsų požiūris į vyrą pasikeis ir pradėsite vertinti tas jo charakterio savybes, dėl kurių dabar norite skirtis).

Kad va dar yra tokiu, tai galvoju gal visada taip buvo, buvo moterys, kurios save gerbe, ir kurios ne, gal suzeistos nuo vaikystes viduje, nepasitiki savimi ir t.t.

Tai meile ir yra meile, nepriklausomai kiek tu metu, ji ne aistra ir neturi bujoti kazkaip, bet ji gileja ir aisku pats keitiesi, gal ne tiek, kiek ta meile keiciasi, kitaip ziuri i gyvenima, i zmones ir t.t. o va butent gal taip ir yra, kai jauti tiesiog, kad tai tavo zmogus, kai zinai kiek cukraus i arbata, kai zinai visas veido rauksleles, kai gera kartu namie, net gal ir susibarus sedeti , nekalbeti, bet gera kai jis salia...


Papildyta:

gal mes keiciames ne meile? o ta pagarba, jei zmogus save gerbia pirmiausia, tai gerbs ir kitus, nebutinai mylimus zmones, o jei nei saves negerbia, tai ir kitu negerbs.
Tikrai taip, jei myli zmogu , tai visada jam gero linkesi. Bet jei zmogus kazkaip elgiasi labai netinkamai ir nenori nieko keisti, galima geriau myleti per atstuma...Dar pagalvojau, siaip jei esi normalus zmogus, juk siaip ar taip visiem gero linki...
Papildyta:

Kaip tik man atrodo, pas ja viskas paprasta, nemyli to vyro ir tiek, kad ir tobulas butu, kai nemyli tai ir prie muses prisiknisi, o kai myli tai ir ydas priimi. argi ne paprasta?
Jus tikrai gyventumet su nemylimu, va tokiu kaip autores geru vyru?
Papildyta:

vaje tik neperdekit, nebuna namu be dumu, neidelizuokit, jei zmones niekad nesusipyksta, tai ten ir meiles nera, o jau geriau lai pykstasi, nei be meiles gyvena, abejingumas zudo dargi labiau , nei smurtas. Pyktis normali visiskai musu emocija, tik reikia ismokti tinkamai ja isreiksti, jei nera smurto, mustyniu, agresijos kazkokios dideles, jokiu traumu niekam nera, atvirksciai vaikai mato realu pasauli, kad pykstamasi ir susitaikoma, kad mokama atsiprasyti, mokama pripazinti savo klaidas, svarbu ir vaikams viska aiskinit, mes ne tobuli, ne sventi, nereikia uzgniausti visko viduje ir vaidinti tobulus ar saltus bejausmius robotus.
o va jos vyro seima ismoke ji buti saltu ir nerodyti emociju is vis...

O kam uz nemylimo reikejo teketi, kaip ir jam vesti? Dabar panasu, kad autore tikejosi, kad jis pasikeis, vyras is to, ka rase, iki siol tikisi, kad ji pasikeis, surimtes. Pritariu, kad meile ne vien tik aistra, bet ir ramybe bunant kartu, tik tokiame amziuje dar norisi ir aistros Nors kaip supratau, ne aistros trukumas cia problema, gal emociju skirtingas reiksimas.