Nežinau kaip su tom darniom porom, bet pačios geriausios ir laiko patikrintos man žinomos poros iš pradžių toli gražu nebuvo darnios. Ta prasme tie žmonės nesimušė, nenaudojo emocinio-fizinio smurto vienas kito atžvilgiu, bet turėjo tam tikrų charakterio kampų, kurių šlifavimas juos padarė ne tik darniais, bet ir tvirtais drauge. Kad ir mano tėvų santuoka - aistringa meilė iš pirmo žvilgsnio, o po to toje meilėje tvarkymasis su realybe. Kaip mama sakė, jei pradžioje nebūtų taip mylėjusi, nebūtų atlaikiusi, tikrai būtų išsiskyrusi, nes šilkinis nebuvo. Bet iš tos meilės išbuvo ir dabar netgi vaidmenimis susikeitė - jis tapo sėslesnis, labiau orientuotas į buitį, mama - atsipalaidavusi, nerūpestinga. Kas įdomiausia, kad vaikystėje net neabejojau tėvų meile, nors kartais nuo jų pykčių stogas kilnodavosi, taip karštai ginčydavosi. Tiesiog po tų ginčų ir pasibučiuodavo, ir apsikabindavo, ir gėlių tėtis mamai parnešdavo, kokią staigameną sugalvodavo, mama pro šypseną meiliomis akimis tik pažiūrėdavo. Va, ko jų poroj nebuvo - abejingumo! Tikrai musė spengiančioj tyloj nezvimbė niekada, nes tam abiejų balbatavime ir amžinose diskusijose nebuvo jai kada įsiterpti.
Rašau ir galvoju, kad *****, kaip norėčiau to jausmo. Nes mes su vyru tai tikrai darnūs pačia darniausia šio žodžio prasme. Jo šeimoj, kaip jau minėjau, toks darnumas iš kartos į kartą propaguojamas, tai jam gerai, jam kitaip stresas, o aš noriu kartais pašūkauti, pasiginčyti, sudrumsti vandenis, bet jį net paralyžiuoja nuo šitų dalykų.
Nežinau, kaip seksis su psichologe toliau rutulioti šitą klausimą, bet viduje turiu kažkokį stiprų jausmą, kad mums ne pakeliui. Ir dėl to jausmo taip negera ir liūdna. Nes mano vyras tikrai NUOSTABUS, be galo, gyvenimo dovana moteriai. Bet man reikia, matyt, mažiau nuostabaus, mažiau tobulo. Tik jis toks jautrus. Mano pakelto balso negali atlaikyti, kaip jam reiktų atlaikyti skyrybų idėją? Neįsivaizduoju, nes, net jei jam ir palengvėtų be manęs (ko neatmetu), jo stabiliam gyvenimui pati kitimo idėja būtų didelis šokas. Jis nemėgsta, kai dalykai vyksta ne pagal planą, kai viskas nesustiguota, kai yra netikėtumų, klaidų. Jam tai būtų didelis košmaras iš pradžių... Kaip ir man.