Gailiuosi, kad ištekėjau...

Visos temos neperskaičiau, tik pirmus 6-7 puslapius. Jau trylika metų investuota į šiuos santykius. Tai yra daug. Turbūt mano pasirinkimas šioje situacijoje būtų porų psichoterapija, į kurią eitumėm abu su vyru.

Man pačiai tuoj 30 ir išteku šią vasarą. Iki tol turėjau ilgalaikius santykius su 3-mis vaikinais. Su vienu jų, žinau, nebūčiau to emocinio artumo per gilesnius pokalbius gavusi, nepatikau jo šeimai, labai nepatiko jo cinizmas. Savo laiku buvau jį įsimylėjusi, santykiai baigėsi, kai jis pasakė, kad manęs nemyli. Buvau išvykusi į užsienį, tada visgi suvokė, kad myli, bet grįžus jau nebelipo santykiai. Džiaugiuos, kad taip viskas baigėsi, nes supratau, kad būčiau nelaminga buvus su juo dėl tam tikrų savybių,

Antras taip pat nenorėjo pastovių santykių, be to, labai tikslai ir keliai išsiskyrė.

Su trečiuoju turbūt sunkiausia buvo išsiskirti. Iki kol pradėjome draugauti, jis buvo mano geriausias draugas, su kuriuo bemaž apie viską galėdavau išsikalbėti, ir pokalbiai būdavo gilūs. Bet šeimos su juo nebus, tai žinojau jau pradėdma draugauti. Žinojau, kad arba nebus šeimos, arba jis turės keistis, arba aš turėsiu per galvą verstis ir stengtis dėl šeimos finansiškai. Jis toks labiau meninės-poetinės sielos, nedirbantis. Jam vis beprasmis ar kone per žemas atrodė kasdieninis darbas, daug gilinosi į save. Bet pakolkas šeimai ir tvirtam finansiniam gyvenimui jis nebuvo pasiruošęs. Daug svarsčiau, naršiau internete.
Buvau net kitą įsimylėjusi ir perskaičiau tai, kaip pasąmoningą palengvinimą - akstinas skirtis. Su tuo, kurį įsimylėjau, nei bučinio, nei kažkokių santykių nebuvo. Visgi, pasiryžau. Pasiėmiau katę iš globos namų, kad nebūčiau viena, susiradau naujų pomėgių. Po to nei karto nesigailėjau. O jis paskui irgi susigyveno su išsiskyrimu, atšalo ir baigėsi mūsų bendravimas. Nebesikankina.

Savo būsimą vyrą sutikau per bendrus pomėgius. Buvo kiek pakvaišęs, kad man labai patiko, nes ir aš tokia galėjau būti. Su juo matau savo ateitį ir neturiu dvejonių. Toli gražu, nėra tobuli mūsų santykiai. Trūksta to emocinio gilumo, kai ne intelektualiom temom turtingi pokalbiai, o eini gilyn į save. Bet aš blogai nesijaučiu dėl to. Kai viduje, rodos, daugiau ramybės, net to kapstymosi tiek nereikia. Yra ir kitų problemų, bet jaučiuos saugiai dėl ateities ir problemoms atrodo įveikiamos.

Nežinau, kaip būtų buvę, jei tebesitęstų kažkurie iš ankstesnių santykių. Turbūt vis dar nerasčiau ramybės. Nes su prieš tai buvusiu ex, vis "prasprogdavo" man jausmai ir minys, kalbėdavomės, apie tai, las mane neramina ir apie mintis skirtis. Su dabartiniu kitaip. Pasipykstam, bet tai netgi, sakyčiau, mano pačios nesivaldymo su emocijom ir jų išraiška problema. Su tuo kitą sav. pradėsiu dirbti. Nėra to "esu atvira kitiems santykiams, jei manysiu, kad verta, ir tada gal reiks skirtis su esamu vaikinu", kas buvo anksčiau. Viskas, turiu saviškį ir tik noriu su juo pačių geriausių santykių. Nors iki tol irgi buvau tos minties, kad su santykiaos reikia dirbti. Bet dabar galiu palyginti, matau, kaip skirtingai jaučiuos ir manau, kad priėmiau sau tinkamą sprendimą.

Bet aš neišėjau pas tą, kurį tuo metu buvau įsimylėjusi. Tai buvo akstinas skirtis. Nemanau, kad su tuo žmogum būčia išbuvus ilgai, tai tiesiog tebuvo trumpalaikiai stiprūs jausmai.

Tu. Az isuzei su savo durnystem, cia nesitveri. Ligone.
Gi matei, kad tavo net az neseku .

o meginot?
Prie ko cia tai? Jei vyras myli , aisku visada busi jam reikalinga, ir jis tau bus, bet gal ne visada bus galimybes pasimyelti, pvz bus kitoj salyje ar sirgs kuris nors, ar vaikus gimdys zmona, visko buna gyvenime.
O sioje situacijoje, kaip autores, jis jai nera reikalingas kaip vyras, tai siulot toliau apspimetineti? ji juk nenori myletis su juo, tai kam save versti? kad islaikyti santuoka, del kurios nera tikra?
As ir pasiuliau sustoti, atsitraukti ir isijuasti i save ar is tikro jis jos netraukia kaip vyras ar tiesiog rutina uzgule per sotru sluoksniu...
Nezinau kaip kitiem, bet as nenoreciau, kad su manim myletusi zmogus is reikalo, isivaizduodamas kita.

Na jo. Esu blogas, labai blogas.
Bet uz tai seimos problemu sprendimas ir vyro auklejimas neduodant pis / ti, tai tobulos meiles israiska
Idomu kaip tave vyras aukleja? Ignoruodamas tamstos nusikalbejimus?

Nei blogas, nei geras, tik jei zmogus negaves menesi ziuri i kitas tai reiskia nemyli ir tiek. Bet zinant jusu laisva poziuri i seksa ir atvirus santykius poroje, kas su kuo norit su tuo miegat, tai kazin ar bendra kalba rasim. Dauguma zmoniu , manau, vertina visgi istikimybe ir monogamiskus santykius, o tam reikia zmogu myleti is tikruju ne siaip tik jo noreti ar dziaugtis su juo geru seksu.
Jau sakiau, kad tai nera joks auklejimas, kodel patinka laikytis isikandus klaidinga minti? ir nieko is vis gyvenime nedarau specialiai, net nemoku, kaip ten moterys alpsta tinkamose vietose Paprsciausiai myliu save ir mokausi neiti pries savo prigimti ir poreikius, nes tai vede tik i konfliktus seimoje, bet, kai isijauti i save, kai darai, tai kas patinka tau tada ir aplinkiniai laimingi. Jei apie seksa, nesimyliu, tada, kada nera poreikio ir noro man.Tai arba vyras ta poreiki suzadina arba susilaiko. Pas moteri buna ciklas, kuris kinta menesio begyje, kai yra menesines naturalus susilaikymo periodas, kai yra vaisingos dienos, didziausias poreikis ir kai nevaisingos minimalus poreikis ir tiek. Ilgesni susilaikymai buna tik del aplinkybiu, kelioniu, ligu, gimdymu ir t.t.
O siaip vieni kitus auklejam ar veikiam nuolat, su tais kuriais susiduriam gyvenime, tiek kiek mes patys norim to pokycio savyje ir tobulejimo.

Tai tu autores situacijoje siulai jai nesimylet ir nusaut du zuikius vienu metu? Tipo ir savyje susiprast ir dar vyra pamokyt, kad jam daeitu, kad autore nori apkabinimu ir teliko zejimo kartu?
As tikrai nuosirdziai mesuprantu kam cia tas susilaikymas.
Cia skirtis reikia. Ir taip 9 metai praejo.

Nu atsiskyrimas, pagyvenimas atsikrai, bet nelendant i naujus santykius kol kas, ne tik susilaikymas, manau, reikalingas galutiniam isitikinimui, kad tikrai tas zmogus nebus tinkamas i vyrus. Kad is kart nepjaut, o gal juos tik buitis uzkniso, gal tik astriu nuotykiu poreikis yra, pabutu ji kur menesi uzsienyje, gristu ir tikria jaustusi ar pasiilgo ar norisi buti kartu, ar ne. Manau, nepakenktu. Galima, kaip sakiau netgi abiem kartu isvaziuoti, bet reiktu ne siaip poilsines keliones, o kakzokios, kur reiktu iveikti sunkumus, kad pamatyti vienas kita siek tiek kitoje sviesoje, pakeistu aplinka galu gale ilgeliau, pabutu be patoggumu pvz lipimas i kokius kalnus ar pan.
Bet ji eis i psichoterapija, manau, irgi labai gerai, pades gal savyje susigaudyti.

Tik sakau, kad, kai tas zmogus nuolat salia, kartais sunku susivokti ar jis kaip iprastas, megstamas baldas, kurios sunku atsisakyti, ar tikrai yra kazkokie gilesni jausmai.
Isiskirti suspes visada, kai bus tuo tikra, kad paskui nereiku gailetis. Aisku, paparsciau butu, jei jis ka bloga padarytu, del to ji ir ieskojo kokiu nors irodymu, kad jis ka negero daro labai sunku tikriausiai su tokiu gana geru vyru skirtis.
Bet kaip suprantu ji rinkosi is proto, ne is sirdies ir tai atsisuko pries ja, kiek paziurejau ta sena tema apie kuria uzsiminet, tai ji raso, kad tai geriausia partija. Siaip kai myli negalvoji, tai geriausia, negeriausia, tik nori buti su tuo zmogum ir viskas.
As asmeniskai galeciau be daug ko isgyenti su vyru, bet be meiles, jauciu nei dienos negaleciau, o ypac myletis... bet kiekvienam savi prioritetai, viena pazystama is sako is meiles nepavalgysi ir mokesciu nesumokesi ir aiskina savo vaikams, kad ziuretu tu tinkamu partiju, bet as nemanau, kad tai daug ir ilgai teikia dziaugsmo, ne nemaciau tokiu siemu ilgai laimingai gyvenaciu...O tu finansu, jei abu sveiki, jauni visada galima uzsidirbti, o va meiles nenusipirksi, jei jos nera tai nera. Kad ir koks gali buti idealus namas, buitis, naujos masinos, atostogos, vakareliai ir kas tik nori, be meiles bus viskas tuscia ir nemiela..

Rase kazkur. Trenkia durimis ir iseina i bara. Ten alus ir mergu buna. Oficialiai tik pasikalba su mergomis. Protingi vyrai zmonai visuomet pasako, kad tik pasikalbejo ir tiek.

Kam dar gyvent atskirai, susilaikineti , jei autorei tas vyras nemielas, nereikalingas ir net myletis su juo jai nemiela?
Kokia kelione, kokius kalnus? Spyrio i sikna atsiprasant reikia uz tokius issidirbinejimus ir kito zmogaus gyvenimo gadinima. Senak laikas buvo pas seimos psichologa ar psivhoterapeuta apsilankyt, o ne 9 metus ieskot slieku.
Papildyta:

Idomucia su ubuntu susipyko.
Cirkas nemokamas antra dalis😂😂

Kai nera galimybiu, tai ir kenti. Bet jei galimybes yra, tai del ko kenteti ir kita kankinti?
As nesiulau apsimetineti. Nei kad nori, nei kad nenori.
Papildyta:

Nematau jokio susipykimo. Kai nuomones nesutampa, tai ir nesutampa. Bet tai nereiskia, kad turi atsirasti asmeninis priesiskumas ir normaliu minciu ignoravimas, jei kazkurioms mintims nepritari.
Papildyta:
Beje, jei buciau istekejusi ir staiga vyras nusprestu menesi be sekso padaryti. Va tiesiog siaip sau. Nu nesuprasciau, ka as tokio blogo padariau, kad su manim sitaip. Kai sveikatos problemos, atstumas ar pan., tai kas kita. Bet normaliu atveju seksas yra santykiu dalis, o jo savanoriskas atsisakymas reiskia dalies santykio atsisakyma ir klausimas ar tie santykiai po tokiu cirku atlaikytu.

Kai nuomones nesutampa tai taip. Bet kad sitoj vietoj apie kuria Idomucia raso, jam kazkada normalu atrode. Todel ir juokiinga😁.
Papildyta:

Gal tada suprastumet. Analizuotumet save, narstytumet kas ne taip, gal po menesio rebusa isprestunet😁.
O siaip normaliuose pirose kalbetis reikua, o nebaust.

nesuprantu, kodel jums patinka nesamones rasineti? kad irodytumet savo teisuma? Nu bukit jus sau teisus, turit zmona, nu jums geria, ka ten bepraktikuotumet,tai ir gerai.. ar butina apie kita zmogu priisgalvoti briedu, kad save pasiteisintum? ar taip nesat uztikrintas savo filosofija?