Gailiuosi, kad ištekėjau...

O tai nera mylinciu savo vyrus moteru? As kazkaip tikrai tikiu, kad yra.

As siulau paleisti ta vyra but laimingam.
Papildyta:

Sitai moteriskei sexo gali nebut. Ir vyra ji auleja " neduodama". Tai kad ..

Mane irgi kazkada paleido. Dabar vel problemos vystosi. Apie kitus klynus aciu Dievui MB negalvoja, bet kita problema - dirbti praktiskai tingi ir nenori(Truexo mastymas), o kencia del savirealizacijos ir egzistencijos problemu. Manau, kad moterims nuo gero gyvenimo pasimaiso protas. Tik pasimaisymo formos skiriasi.

APie filmus ir knygas gal nediskutuojam, bet gyvenime mylinciu moteru ko gero buna labai retai.

Sios temos pagrindine problema yra NEADEKVATUMAS. Autore nagrineja savo nepabaigiamus norus ir jos pasaulis apie tai sukasi (na dar ribojama tam tikru nuostatu...) Vyro pasaulio aplamai nera.
ir daugumos moteru toks mastymas

Nu bet ner normalu nenoret sexo sveikam zmogui. 

Taigi sm gyretes, kad jusu zmonai dirbt nereikia, ji " dirba zmona". Gi jus tai tenkino. Dabar gal trp pradejot apie ja , jos ateiti daugiau mastyt, kas bus jeigu... Juk ji nieko nemoka, niekur nedirba, sunku jai bus, jei neduok Die kas... Tai ja isodinot i savo narveli, zourejot savo poreikiu, bet galu gale susimastet? Ar kaip cia?

Pritariu 100%.
Papildyta:

Palauk, gal bus nuorodu ir tarybiniu straipsniu ta tema.

Mane tenkina ir ja tenkino. Bet jai iskilo savirealizacijos problemos. Ir ne tokios apie kokias manot. Ji noretu darbo kaip Truexas, kad mokytis nereiktu, dirbti sunkiai nereiktu ir pan... Na viska jau skaitet. Bet problema - niekam nereikia tokiu darbininku.
Iseitis butu sukurti fikcine darbo vieta, kur butu imituojama kazkokia veikla nesitikint jokio rezultato.

Griztant prie temos. Turime kazkokia problema, kur irgi yra realus pagrindas, kaip Truexo temoje ar bet kurio ispindejimoo temoje.
Tik va ivertinus tuos realius troskimus matosi neadekvatumas su gyvenimu. Nei darbuose kazkas laukia priplaukusiu fantazioriu, nei kiti vyrai laukia priplaukusiu bobu (na trumpam pasitenkint OK)
Na skaitai tas visas nepaprastuju savirealizacines savieskos kancias ir kyla siaubas.

Kaip zinot yra dvasios ligoniai, ir ju bukle be uzsiemimo stipriai blogeja. Tai budavo net tokia darbo terapija. Protingas zmogus susiranda kuo uzssiimti ir darbinej sferoje ir santuokineje, neisko kazkokiu nesamoniu.

Liutuke kazkodel stengiasi palaikytis visus tokius ieskotojus. Dar karta, suprantu ir Truexa ir autore ir savaja, bet kai jau stogas pavaziuoja, tai nezinau ar eina tokiais zmonemis pasirupinti. Jei matai, kad stogas kilnojasi ir zinai, kas buna kai jis nuvaziuoja tai visai nelinksma.

Kiek forume pazistu ubuntiene, tai kazi realiai ar ji palaiko tokius neadekvatus. Tiesiog jai tokiu neadekvaciu autoriu problemos eiline terpe sutikti su save pacia, papriestarauti paciai sau, pakalbeti nuo raketu konstravomi iki eiliu is Biblijos...
Bet va meninyke uztat " atras" kas ja supranta.

Abu atsakingi visada, ir nei vienas nekaltas. Nesusikure artimu santykiu abu, ne kuris vienas, tik faktas, jei jau seimoje gerai, jei esi mylimas ir myli, tai ir kitu tikrai nereikia, nebent jau ten super uzkliles libido, bet ir tai nebuna taip visa gyvenima dazniausiai arba jau kazkoks sutrikimas.

Cia ne atsakomybe per maza, cia ji per didele, jis jos prisiima per daug uz kitus zmones, ji atsakinga jauciasi pries tevus, pries ta vyra, gal net vyro seima, isivaizdavo, kad visus padarys laimingais, pamirsusi save, bet taip nebuna. Man irgi atrodo, kad jie abu laimingesni butu atskirai, bet kas cia zino, kai kam kankintis - laime
Beda tame ir yra, kad mes beveik visi prisikuriam sau visiskai nereikalingu problemu, o paskui jas didvyriskai sprendziam, galvos musu pilnos visokiu steriotipu, atsakomybiu, ka mes turim ar neturim daryti, kaip ismokyti nuo mazens, o saves neklausom...

Pritariu lb. sitam postui.

Nemazai vyru noretu tokia kurybinga, laisva ir aistringa moteri tureti. Bet, jiems geriausiu atveju pasiseka, kad zmonai neskauda galvos.

O as tai manau, kad daugumai neitiktu autores “nebuitiskumas”. As cia jos nepeikiu jokiu budu. Kaip tik manau, kad ji turetu neriboti saves ir jei noris dirbti vakarais, tai tegul ir dirba  

Visada visa gyvenima kiekviena diena?
Cia kalbam apie mane? nuo kada? as siaip bendrai kalbejau ne apie save
Bet taip as tikrai nenoriu myletis kiekviena diena, kelis kartus per diena, kad ir koks geriausias tas mano vyras. Buna dienu,kaip labiau norisi, buna, kai maziau, buna, kai is vis nesinori, visko buna gyvenime ir liudna, ir stresas, ir susergi, as gyvas zmogus, ne koks sekso robotas.
Bet ne tame esme, esme, kad Idomucia sako, kad moteris turi duoti, kad ir nenori, ji turi uzsinoreti. Ir seksas siuo atveju buvo tik kaip pavzydys, jis sako, kad bet ka reikia daryti del mylimo zmogaus, kad ir nenori, REIKIA uzsinoreti, jei myli, jei neuzsinori, reiskia esi egioiste. Man tai smurtas, pries save pati pirmiausia, ne tik reikalauja, kad duotum(nebutinai sekso), bet ir kad UZSINORETUM duoti.
JUMS TAIP PRIIMTINA?
Papildyta:

gal klystu, bet manau darboholiskumas atsiranda daznai, kai norima pabegti nuo realybes, kai seimoje nera gerai..., norisi tarsi uzpildyti ta tustuma ir nykuma, kai esi vienisas , nors ir ne vienas...

Drauge sake, kad ji ne sekso stakles, paskui stebejosi, kad su ja gyveni nenoriu. Na kam reikalinga tokia, kuri tik save mato?
Kaimyne gali taip galvoti: "as kaimyne, noriu kvieciuosi kaimyna, o nenoriu - tegu pas save sedi - kas jis man?" tam ir yra kaimyne - atskiras zmogus

Taip ir jus nezinot, ka reiskia priklausyti kitam...

Nu bet ir vyrai gi nenori kasdien, irgi serga, ir pavargsta, tad nereikia cia kisti to kiekviena diena. Tiesiog visumoj man neatrodo normalu nenoret seimoj reguliariai myletis, atsisakinet to. Tikrai gali uzsinoret, net jei ir pries tai tingejai, jei vyras glaustosi, siulo, nu kaip gali tiesiog atstumt. Paciai patiktu jei atstumtu?

Keista, kad stebejosi man siaip irgi tokio vyro nereiktu, nejau ir jus nustebsit? Kam toks vyras?
As tik nesuprantu, kodel jus stebites, kad jusu zmonai kyla suicidiniu minciu. Tai pasekme tokio smurto ir prievartos.
Tai mes visi atskiri zmones, jei ka
Ne nezinau, bet tokio poreikio neturiu kazkam priklausyti, nes esu laisvas zmogus ir priklausau sau ir man meile - tai primiausia zmogaus paleidimas,buvimas kartu, tik tada kai abu nori buti kartu, kai ju keliai siame gyvenime sutampa, tikslai ir t.t.
Tik 2 laisvi zmones gali patirti meile, visa kita tai tik kaprizu, instinktu ir t.t. tenkinimas.
Meile nera reikalavimas kazko is zmogaus, tai leidimas zmogui buti toks, koks yra, nemelavimas, nei sau , nei jam, atvirksciai tai saves savo begaliniu noru suvaldymas del kito, jei to reikia, o ne reikalavimas tuos norus tenkinti...nupirk kailinius, jei myli, duok, jei mylim, nupirk masina, jei myli, nupirk kleione jei myli...kokia cia meile? cia prostitucija ir tiek.kaip tame anekdote ats*** tagda kupliu ar ne?

Manau jums kazkokia ziauriai sunki vaikyste buvo, tai dabar moteryse ieksot mamos, tos kuri visada viska suteikia, besalygiskai, nes tik mama kazka daugiau gali del vaiku, nors ir tai ne kiekviena. Jumyse tas uztrigo, nesat ismyletas ir nesat laimingas visa gyvenima, save zalojates, vietoj to kad rastumet budu, kaip tai sipresti ir tobuleti ir randat panasiu i save kompleksuotu, nemylinciu saves moteru, paskui stebites, ir kas tai ex pasidare, ko ji taip elegsi, kad ir kaip jai dabar butu blogai, jai tikrai daug geriau kuo toliau nuo jusu , nes jei jus taip ir gyvenime snekat, jus smugdot tolyn i degradacija zmones. Taip uz pagrinda galima imti sventuma, tai ka jus sakot, saves atsisakymas ir visiska atsidavima, bet, manau, jums iki sventumo labai toli, o ir sekso reiktu is vsi atsakyti
sakot einat situo keliu?
Viešpatie, padaryk mane
savosios ramybės pasiuntiniu
ir leisk man nešti
meilę, kur siaučia neapykanta;
santaiką, kur vyrauja barniai;
vienybę, kur yra skilimas;
tikėjimą, kur kankina abejonės;
tiesą, kur viešpatauja klaida;
viltį, kur braunasi nusiminimas;
džiaugsmą, kur slegia liūdesys;
šviesą, kur užgulusios tamsybės.

Mokytojau, padaryk, kad aš trokščiau
kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas;
kitus suprasti, o ne pats būti suprastas;
kitus mylėti, o ne pats būti mylimas,
nes kas duoda – gauna,
kas atleidžia, tam atleidžiama,
kas miršta, tas gimsta amžinai gyventi.
(sv Pranciskaus malda)