QUOTE(kin @ 2018 07 12, 12:22)
as ir jis buvom labais skirtingai auklejami.
Mano seimoje buvo svarbu pasirupinti mazesniu, silpnesniu, sugebeti pasirupinti savimi ir kitais.
Jo seimoje jis buvo dievukas, kuriam viskas duodama vien uz tai, kad jis yra, jokiu pastangu nedejo ir tolesniame gyvenime, nes mane, kad visi jam turi duoti, juo rupintis, aplink tupineti ir aukstinti.
Todel jis ir uzaugo toks, kuris nesugeba nei rupintis kitu zmogui, neprisiima atsakomybes uz nieka, nei jam apskritai idomu, kaip kitas zmogus jauciasi, jam svarbu tik kaip jauciasi jis pats. Pvz, rimtas pokalbis, pasakau jam ka nors, jis man neleidzia net sakinio pabaigti, pertraukia, kalba jis (priekaistai, reikalavimai), vel bandau ka pasakyti, vel pertraukia ir kalba monologu be galimybes isiterpti. Po kokiu poros valandu tokio "pasikalbejimo", kai as ji isklausau, o jis manes - ne, jis mane uzsipuola su priekaistais, kad su juo nekalbu.
As ne apie tai. Va laptopas. Spaudet viena knopke, kita - mires neveikia. Tai juk supratot, kad cia blogai reikia kazka daryti.
Atsineset atsuktuva ir pradejot kazka is esmes daryti.
Tai galvoju - kodel netaiset to veikeejo?
As savo exe taisiau. Kai jau visai nusitaise, (Buna nuremontuoja specialistai) tai reikeejo paleisti.
Bet mano inciatyvuma reikia uzskaityti.
Ir viena drauge remontavau... kitu jau ne... srotas...
Su MB irgi beendraujam apie problemas...
Papildyta:
Tarp kitko exe turejo tokia problema. Su ja beendrauji apie jausmus. t.t., ji isijaucia, atrodo idealiausia.
Is ryto atsikelia - ziuri zuvies akimis - nieeko nesupranta. Vel programuok is naujo.
Pries pat skirybas, jau vieeno pokalbio metu luzdavo atmintis jai nusiresetindavo ir po kelis kartus tekdavo uzkrauti "jausmu environment" Supratau, kad tai jau galas aparatui.