Čia užgrybauju į kažkokį super prabangų restoraną viešbučio kieme. Čia vyksta ir valstybiniai aukšto lygio priėmimai, ir asmeninės šventės.



Ragavau braškes, bet jos buvo visai beskonės. Kietos kažkokios. Iš viso, turibūt pasikartosiu, bet skanesnių braškių, kaip lietuviškos iš močiutės daržo, nesu ragavus niekur ir niekada.
Prisiragavę įdomybių grįžtam gaminti. Vištiena prieskoniniam padaže, ryžiai su priedais, burokėlių salotos ir platanų pyragėliai su šokoladu.





III-ioji diena. Ilga kelionė per kopas arba Antigua - Copan (Hondūras).
Išvykstam labai anksti. Berods 5-ą jau sėdim savo busike. Skubam, nes reikia kirsti Gvatemalą - o tai didžiausias miestas tiek pačioje Gvatemaloje, tiek visoje Centrinėje Amerikoje (pagal gyventojų skaičių). Todėl būtina jį pervažiuoti anksčiau, nei prasidės rytinės piko valandos, antraip galima ten pastrigti labai ilgam.
Paryčiais kėlę visi snaudžiam, Gvatemalą iš viso pramiegu, prasikrapštau akis kai jau ją pravažiavę sustojam pusryčiaut. Per daug negaišdami laiko kemšam skrandžius, nes kelias laukia ilgas ir dulkėtas. O dar ir sieną reikia kirst. Karšta. Ir kelio darbai stabdo eismą.
Kažkiek skaitau, kadžkiek žvalgausi pro langą.
Keletą kartų tenka sustoti ir laukti. Ko laukti nelabai aišku, bet kelias užtvertas ir laukti reikia.


