QUOTE(Aimeja @ 2018 10 10, 12:46)
Savo aplinkoje nesutikau nei vienos issiskyrusios moters, kad po to butu nelaiminga del skyrybu ir gailetusi. Gailisi tik vieno, kad neissiskyre anksciau. Taciau matau ir maciau daugybe, kurios gyvena nelaimingos santuokoje. Be abejo skyrybu laikotarpis buna sunkus, sudetingas, daug nerimo. Bet praejus naturaliam liudesio periodui, moterys pradeda gyventi savo normalu gyvenima. Kaip nekeista atsikvepia ir vaikai. Juk dazniausiai skyrybos nebuna lengvabudiskas zingsnis, tai buna jau tada, kai blogo laiko yra daugiau nei gero, kai norisi jog namuose situoktinio is vis nebutu.
o as zinau, kurios gailejosi, ypac buna abydna joms, kai tas blogas vyras su kita moterim visai graziai gyvena

ne viena yra sakiusi, nu kokia dirbna buvau, kam as taip elgdavausi, juk galejom normaliai sugyventi, jei nebuciau ten to ar to dariusi ar sakiusi.
pvz veina labai pykdavo,kad jai vyras duag pinigu neduodavo, ji nedirbo, jis uzdirbo daug, buvo verlsinikas, bet vsika viska pirkdavo, ka tik paprasydavo, pvz vaikam rubus, ji tik sarasa turejo padaryti jis nuperka arba abu kartu, tiek, kad vienai neduodavo, nes ji realiai labai istaskydavo pinigus, pvz surenka verslo pinigus is parudotuviu ir eina pasidaro veido valyma. Dabar jau su kitu gyvendama, ne tokiu apsukriu verlsininku, ir jau metuose, sako nu kokia durna buvau, plesiausi, maikes draskiausi, reikejo tuos sarasus iduoti ir ramiai sau gyventi. Tas vyras dabar visai praturtejo , garziai sua gyvena, pasistate nama labai grazu ir turi nauja matomai geresne jam, zmona

tai p irmiausia reikai i save paziureti, kokiom ssavo savybem issaukiam vyro neigiamas savybes.