Ir man tai nesuprantama. Tokie dalykai kaip separacija pas mus neimanomi, jo atsakyma zinau : kokiu tu cia bl nesamoniu prisigalvojai? Jam viskas yra taip - jei paciam nepriimtina, reiskia tai nesamone. Nebent atsirastu nenugincijamu argumentu. Jei tik uzteks kantrybes juos isklausyti. Apskritai jei pasakyciau dabar, kad skiriames, butu 2 etapai - suveikus isdidumui nesakytu nieko pries, sakytu gerai puiku. Kitas etapas butu manes koliojimas ir daiktu metymas. Ir nezinau, kuris etapas bitu pirmas. Prasviesejus protui gal ir bandytu kalbeti blaiviai, bet iki tol, kol vel kazkas sunervintu.
darykit pradžioje separaciją, ženkite šitą žingsnį ir žiūrėkite kas bus, gal ir vyras prasiauklės truputį, nes kalbėti skaudžiais žodžiais, o po to vaidinti, kad viskas gerai gali tik nestabilūs žmonės. Man visada tokie žmonės atrodo nenormalūs. Man nenormalu yra skaudžiai įsipykti ir po to tarsi nieko nebuvo.
Žinau, kad tokių žmonių pilna, jiems gal ir lengviau gyvenasi, bet man jie atrodo durni ir tušti. Jei jau po to elgiesi kiap niekur nieko, jei nesi toks įžeidus, tai ir konflikto metu valdykis, o ne šūkauk, tiesa?
