Mano pirmas katinas buvo mėlynasis britukas. Nerealus

Labai protingas. Irgi bijojau plaukų, visų rūpesčių, bet jam apsigyvenus mūsų namuose - nieko nemačiau, niekas nekliuvo. Sienom, užuolaidom nevaikščiojo ant stalų nelaipiojo, bent jau mums matant. Visuomet mus pasitikdavo kai grįždavom namo. Toks inteligentų inteligentas buvo..
Dabar turim du šokoladinius britukus. Berniukas jau toks caras. Vaikšto kur nori, daro ką nori.

O mergytė labai paprasta.

Jie nei vienas nieko nedrasko. Turi dvi drąskykles - laipykles - tai ir miega Jose ir nagučius pagalanda.
Nors visi britukai, iš veislynų, bet visi skirtingo charakterio. Nesigailiu nė akimirkos, kad juos turim. O pernai dar ir špicę jiems į kompaniją paėmėm. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad šunys ar katinai geriau. Jie skirtingi ir tuo nuostabūs.
Mūsų šokoladukai.