Ar vis dar įmanoma atgaivinti pasitikėjimą bei pagarbą santykiuose?

matomai yra tokių, galbūt patys savyje nesusipranta dar, gal tėvų labai lepinti buvo ir nemoka su atstūmimu susitaikyti arba su kažkokia neestetika tipo kaip spuogai ar pan.
Tas "manasis" irgi buvo tokio amžiaus ir po to elgėsi taip dar maždaug 3 metus ir su kitomis merginomis, nes vis įsimylėdavo tas, kurios nelaisvos aš jau draugavau ilgai su savo dabartiniu vyru. Taigi jam buvo jau net ir 22 su virš metų kažkur ir vis dar buvo toks

Na jis savo artimoj aplinkoj beveik kasdien susidurdavo su savo tėvo fiziniu bei psichologiniu smurtu prieš jo motiną, gal greičiausiai jis ir paėmė šį blogą pavyzdį iš to.

Dar vėliau lankėsi pas psichologus dėl šito, gal ir jie jam padėjo kažkiek

čia ne glostymas, o konstatavimas. Tokie žmonės nuolat turi kontroliuotis. Lengviau, jei neiškyla gyvenime daug problemų: stabilūs darbai, niekas neserga, gimsta sveiki, gražūs, gabūs vaikai, o jei ne? Tokie žmonės tai daug prasčiau už kitus atlaiko ir vėl gali grįžti prie senų elgsenos būdų. Ir taip sukasi ratas: vėl tėvas pešioja motiną ir/ar vaikus.
Na arba lanko terapijas, apie tai ir kalba ir tai ne glostymas, o tiesiog, gyvenimas

Na va, išvardinot dar vieną priežastį dėl ko mane kankina abejonės dėl tokio jo pasikeitusio elgesio, kad vėl viskas gali grįžti į pradinę būseną, nesakau, yra žmonių, kurie gali pasikeisti visam laikui, kaip jo tėvas,kuris metė alkoholį visam laikui ir nuo to laiko nebesmurtauja prieš vaikino motiną

O terapijų jis irgi amžinai nelankys, sakė brangiai jos jam kainuoja ir pats skaito,kad jam jos jau padėjo

O jus is kokios seimos? abejoju, kad ten viskas gerai, nes nebutumet kentejusi kitaip tokio jo elgesio.

Atsakant i jusu klausima, viskas imanoma, jei norisi, jei yra meile. O jums reikia viso to su juo? Norit su juo vaiku, kai busit bejege ir reiks pasitiketi zmogum 100 proc?

O tas bjaurus elgesys prasidejo, kai pradejot su juo miegoti?

Nezinau, sunku ka patarti, as jusu vietoje nemiegociau su zmogum, del kurio tokia negarantuota situacija, bet neisbraukciau is draugu ir gerbeju rato, lai auga tobuleja, gal tikrai zmogus i gera pasikeis, gal uzsidirbs gerais darbais jusu pasitikejima, jauni abu esat kaip suprantu labai.

Pas mane šeimoj jokio smurto niekada nebuvo, bet augau be tėvo aš, mama išsiskyrė,kai man buvo 4 metai, po to su juo beveik nebendraudavau. Tai mano problema turbūt buvo ta,kad šeimoj nemačiau vyriško pavyzdžio.

Vaikų su juo tikrai nenorėčiau turėti.

Tas bjaurus elgesys prasidėjo dar nepradėjus su juo miegoti. O jis pats tik draugais likti nenorėtų, tai tektų tada visai išbraukt jį iš savo gyvenimo

Na tai tau ir atsakymas.

Bet vaikų nenorėčiau labiau dėl asmeninių priežasčių, negu dėl vaikino šiuo atvėju, tiesiog dėl to nenoriu veltis į diskusijas.

Tai apskritai nenori ar butent su juo?

Apskritai nenoriu