Ar vis dar įmanoma atgaivinti pasitikėjimą bei pagarbą santykiuose?

Koki pasitikejima? Kokius santykius? Pirma vaikinas buvo nesusitupejes, o dabar jus nieko nesiskiriat - kas jums dabar blogai, jei negalit pamirst ir gyvent santarvej? Dabar jus skalbiat viesai patalus savo senu nuoskaudu, rasot, kad vaiku nenirit. I gal jis nor? Gal verta suvokti ko nori dlsalia esantis zmogus? Ar tik apie save kalbesit?
Beje, turim seimos draugus, mergina labai kabinosi i berna, jis jos kaip tik nevadino draugu akivaizdoj " pele", " chamiakas", " stora". As dar su tuo bernu lazinaus pries 20 metu( is sampano dezes), kad jis ja ves. Vede( sampes dezes iki siol laukiu ). Gyvena darnoj. Sunus ju gimnazija ka tik baige.

Taip ir pagalvojau, kad be tevo augai, nori vyriskos meiles, demesio per daug isikimbi i vyrus.

Bet ka tu sau galvoji, vaiku nenori ir su juo miegi? tai jei pastosi? abortas? ir gal but nevaisingumas ar auginsi jo vaika, apsigyvensit kartu? gyvensi nemyledama ?

Vaikeli nustok bent miegoti su vyrais, kurie to neverti, su kuriuo nenori vaiku, kuriuo nepasitiki, svarbiausia kuris taves negerbia , kuris bent nepasipirso ir neparode rimtu ketinimu.

Suprantu,kad jauni esat, nedaug tos patrities ir isminties, ka gali padaryti geriausio sau tai nustoti su juo miegoti, pasakyti,kad kol negris pasitikejiams negali paprasiciausiai rizikuoti, nes apsaugso priemoniu nera neivienos 100 proc, o jei sakai jis nenores laukti, pasistengti, kad vel ji isimyletum, tai vadinasi jis ir nevertas taves. Tik nesakyk, kad jsu kartu gyvenat

O ko bijai,kad jau net koks 22 ir dar netekesjusi ? manai viena liksi ir nera pasaulyje daugiau vertu, garbingu vyru?
Papildyta:

Tiketinai turi pati nemazai problemu, paciai reiktu nueiti i terapijas. Buni su nemylimu vyru, kuriuo ne tnepasitiki, vaiku nenori....

O gal paparsciausiai nepamilai vyro, su kuriuo noretum vaiku...

Akivaizdu, kad vaikinas pasikeitė ir stengiasi dėl jūsų ir jūsų santykių, bėda esate pati. Tad atsisėdat ir nuoširdžiai sau atsakot į klausimą: "ar aš tikrai noriu su šiuo žmogumi būti?". Jeigu atsakymas "taip", dirbat su savim kaip tik galit ir pamirštat kokios nesąmonės buvo kažkada (juk nei mušė, nei ka, tieisog vaikiškai elgėsi). Jeigu nesugebat pamiršt praeities, jokiuose santykiuose laiminga nebūsit, nes vistiek įžeis, įskaudins, ne laiku pasišaipys ar pan., santykiuose buna VISKO. Na o jeigu suvokiat, kad čia ne jūsų žmogus, tai irgi priimat atitinkamą sprendimą. Bet dar niekada praeities nuoskaudų nešiojimas nieko nepadarė laimingo.