Pavargau nuo karantino,jaučiu tuoj apsidepresuosiu.Įdomu,kad kada ir kuo čia viskas baigsis?
Šnd stoviu vaistinėje, įeina senjoras,klausia kaukių.Kaukių nėra.Numoja diedukas ranka,ir garsiai sako-ai, turim su žmona dar dėžę :oh:Nei verkti, nei juoktis.
Matyt sunkiausia toms, kurios nagus prisiauginusios, blakstienas prisiauginusios, įtariu, panika kyla 
Kol asmeniskai artimai nepaliecia, tol atsipalaidave. Arba itikeje savo nemirtingumu
Skaiciau, kad ir pas jus apsauginiu priemoniu trukumas, ar tiesa?
As nezinau ar yra apsauginiu priemoniu trukumas. Kazkokiu lygiu ju truksta visur.
As snd ispludau grazioj formoj viena norincia savo ragus susitvarkyt.
Vakar viena skambino, sake nori Velykom, nors aiskiai buvau pranesusi kad nedirbsiu. Tai ta man pradejo aiskint, kad korona ispustas burbulas, kad ji zino kas po kelias tyliai priima... Vakar dar susilaikiau, o siandien as jau isreziau moralus. Vistos besmegenes.
Per tokias tas karantinas niekada nesibaigs.
Man irgi labai pikta, kad zmones ignoruoja karantina. Nuo to, kaip sugebesime likti namie ir izoliuotis priklauso susirgusiuju skaicius, mirusiuju, karantino trukme, itaka ekonomikai. Nuo kiekvieno is musu. Kai as matau kolegas kartu valgancius, galiu tik isivaizduoti ka tada jie laisvalaikiu daro ir su keliolika zmoniu susitinka. Norisi aprekti gerokai.
Niekas niekur nebėga,man kažkokia depresūcha užėjo.Pasiilgau darbo ir judėjimo laisvės.
Knisa smegenis vien blogos žinios, atrodo pasaulyje niekas nevyksta, išskyrus tą prakeiktą virusą.
Gera naujiena ta,kad kiekvieną dieną praeinu po 8 km,eičiau ir daugiau,bet mano šunys neatlaikytų.
Vakar pirmą kartą pyragą iškepiau, tą su mandarinais.Kaip pirmam kartui išėjo visai neprastai, visi,kas ragavo liko gyvi 
nu bet as vis tiek nelinkus pasirasyt sitam dalykui. Nors per daug nekontaktuoju, bet gal be reikalo perdedu?
