Vakar kalbėjau su mamuku.
Tu žinai, ten tos tavo pilkos žoles kur tarp rožių auga.
Nu?
Tai va, jos be gyvybes ženklų, tai aš jas išroviau ir išmečiau.
Mamaaaaa... šiaip tai ten levandos buvo...
Žiauriai gražūs žiedai!
Ir katinai kokie!!!!
Pasiilgau jazminų kvapo..
O šiaip liūdna šiandien man...turim nerimą dėl tėčio. 77 metai. Ir jau kuris laikas, gal nuo gruodžio, lyg toks nežymus pokytis jame vyktų: mažėja temų pokalbių, jis lyg traukiasi į vidų, lyg užmiršta kažką, supainioja, tyli paskendęs savyje ar ko nesusigaudo. Paskui vėl lyg normaliau, ypač kai alkoholio kažkiek išgeria-pastebimai pagerėja jame kažkas. Bijau prognozuoti ir bijau nepamatyti, bet čia man labai panašu į demenciją kokią beprasidedančią, neįsivaizduoju kaip jį reikės nuvesti pas gydytoją, kažin šeimos gydytojai eina į namus pas pacientus? Aišku, yra privatūs gydytojai, kad ir nedideliame mieste...
Del tokiu ligu tikrai labai neramu. Isivaizduoju, kad seimos gydytoja gali bent jau telefonu pakonsultuoti.
tere, o orientalo ir siamo būdai skiriasi?
Orientalė tikra dama - švelni ir atsargi. O siamė - duracelio prisirijęs chuliganas. Bet. Siamė dievina labai švelnų glostymą, vos pirštų galiukais, o orientalė turi būti tąsoma kuo grubiau, tada lydosi iš pasitenkinimo.
Kita vertus, mano chuliganka sėdėjo ramiausiai kaimynų katę ant tvoros pamačius, o orientalė puolė taip, lyg ji būtų sarginis šuo.
Skiriasi jos labai, bet ar tai veislių ypatumai, ar tiesiog skirtingas charakteris - tikrai nežinau.