Tu ne manes klausk, o Amadejos, ar jos vaikas uzsimotu pries teva, kuri anot amadejos, jis gerbia.
Neužsimotų, nes kaip gautų atgal, maža nepasirodytų :hm:Nes žino, kad isterikas jis, kiek suprantu. Tai nesivaldydamas kai paauklėtų, maža nepasirodytų.
Čia spėjimas, ne teigimas 😊
Ar tu įsivaizduoji, kad prieš netenkant savikontrolės, prieš pasireiškiant agresijos priepuoliui, vaikas pagalvoja: aha, dabar pradėsiu nesitvardyt ir subaladosiu mamą, nes ji man ne autoritetas? Nu nebūna taip. Čia nei suplanuosi, nei kontroliuosi. Vaikas ar suaugęs.
Tokia logika remiantis - tai ir vyras užsimojęs prieš savo moterį ją gerbia, tiesiog buvo supykęs ir nesusivaldė...
Tokia logika remiantis - tai ir vyras užsimojęs prieš savo moterį ją gerbia, tiesiog buvo supykęs ir nesusivaldė...
Isterikas ir psichopatas duoda damai i dantis, o paskiau is pagarbos nuperka kailinius. 
Isterikas ir psichopatas duoda damai i dantis, o paskiau is pagarbos nuperka kailinius.
Na trumpam neteko savikontrolės, bet tai nieko bendra su pagarba neturi, nes iš anksto plano subaladoti neturėjo 🙈
Pas mus giminėje visos stiprios moterys, nei vienos nėra vyro vadovaujamos ar užguitos.
Dabar paanalizavau, tai faktas. Bet nežinau, ar tai reiškią matriarchatą.
Jėzusmarija, tai turėjai dvigubai gaut.
nu ne, tada jau jis manes nepagaudavo. Ir nieko ilgiau nepykdavo. Praejus isiuciui, kviesdavo pasikalbet ir isaiskindavo, kodel ir uz ka isiuto. Ir ilgai kalbedavim. Iki susitaikydavom.
Mano kiemo drauge pasakodavo, kad kai motinai uzeidavo siutas ir ji griebdavosi dirzo, drauge uzsirakindavo tualete, prasededavo kuri laika ir po to iseidavo, kai motina jau budavo gerokai apsiraminusi. Taip isvengdavo musimo.
Mūsų namuose buvo garsiai rėkalojama, visokie santykių tarp tėvų aiškinimaisi, dar ir mane įpainiodavo,"tu matai ką ji sako", o ir atvirkščiai. Pradėti šūkaut galėdavo net mano draugėms esant. Man maždaug 14-16 metų buvo, labai nemalonūs prisiminimai iš to laikotarpio. Kartą neištvėrus "pabėgau" iš namų. Nakvojau pas draugę, grįžau po paros, o tie net nesuprato, kad manęs nebuvo, taip buvo savimi užsiėmę. Kartais va tokių tėvų vaikai ir eina kažkur į šalį. Taip norėjau, kad jie išsiskirtų, pati įkalbinėjau, bet nei vienas, nei kitas nenorėjo, nors kalbėdavo kartais.
Blogai vaikui, kai šeimoj nerimas, įtampa, nedarna.
O viena draugė pasakojo, kai jau buvom studentės, kad jos mama ją vis nori prilupti, bet per maža prieš savo dičkę nuaugusią dukrą. Tai kai puldavo muštis, draugė ją apjuosdavo rankom ir laikydavo suspaudus, ta iš nevilties bandydavo spjaudytis ir kandžiotis.
Mūsų namuose buvo garsiai rėkalojama, visokie santykių tarp tėvų aiškinimaisi, dar ir mane įpainiodavo,"tu matai ką ji sako", o ir atvirkščiai. Pradėti šūkaut galėdavo net mano draugėms esant. Man maždaug 14-16 metų buvo, labai nemalonūs prisiminimai iš to laikotarpio. Kartą neištvėrus "pabėgau" iš namų. Nakvojau pas draugę, grįžau po paros, o tie net nesuprato, kad manęs nebuvo, taip buvo savimi užsiėmę. Kartais va tokių tėvų vaikai ir eina kažkur į šalį. Taip norėjau, kad jie išsiskirtų, pati įkalbinėjau, bet nei vienas, nei kitas nenorėjo, nors kalbėdavo kartais.
Blogai vaikui, kai šeimoj nerimas, įtampa, nedarna.
O man tai budavo gerai, kai tevai esdavosi. Atstodavo nuo manes. Antram aukste savo kambary knygas skaitydavau ir nugirdus koki perliuka, dar is ju pazvengdavau.
Mano kiemo drauge pasakodavo, kad kai motinai uzeidavo siutas ir ji griebdavosi dirzo, drauge uzsirakindavo tualete, prasededavo kuri laika ir po to iseidavo, kai motina jau budavo gerokai apsiraminusi. Taip isvengdavo musimo.
Pas mus kabliukas tulike buvo, but isrove 
As apie stala, o paskui i kiema. Ten jau nesivaikys, kaimynai mato. Paskui, kai praeina debesys, pro sklepa tyliai i savo kambari uzlipu.
*** Sėlija, 10 Vas 2021 - 21:21, parašė: Kazkaip man nepasirode, kad tu viska sprendi..Sprendžiu ir dar kaip.kuo toliau tuo labiau. Ir mano mama dėl manęs nesprendžia nieko.aš nebent kažką darau kaip ji nori dėl mandagumo. Jei nenoriu nedarau nieko.Kad tavo mama, tai taip.
