Taip. Man irgi per akis butu 21,man irgi diskomfortas.
Madam, kaip naktele praejo?
Aik. Kai pradėjo pilt lietus, skudurus susvyniojau ir lovon. 
aksparimantas nepavyko, aniaania?
Aš tai niekaip negalėčiau miegoti nei pavėsinėje, nei balkone. Bijau vabzdžių, visokios rūšies. Ypač karkvabalių. Tų tai visada bijojau. O jaunystėj ir palapinėje nakvojau, ir buto balkone galėjau miegoti. Link senatvės prisikaupė visokių fobijų.
Sėlija tuoj pasakys" aš tai nieko nebijau".
Sėlija tuoj pasakys" aš tai nieko nebijau".
Rimtai. Bjociau tik kokiu skruzdeliu,
Aš tai kažkur per vidurį tarp Selijos"nieko nebijau",ir pinot "bijau visko"😁
*** Sėlija, 12 Bir 2020 - 22:55, parašė: Rimtai. Bjociau tik kokiu skruzdeliu,Ai ,jei ne plika rūra,tai dzin.😁
Tai lipa jos visur ir kanda ziauriai. Su rubais tai miegot nekenciu, kaip palatkese miega. Man visada budavo salra paryciui.
Tai lipa jos visur ir kanda ziauriai. Su rubais tai miegot nekenciu, kaip palatkese miega. Man visada budavo salra paryciui.
Kartą esu įdomiai atostogavus. Buvo vasara prieš paskutinę klasę. Draugės tėvai mus nuvežė pajūrin, rodos Karklininkų kaime, pastatė netoli žmonių didelę karinę palapinę, čiužinius patiesė, sutarė su šeimininkais, kad mes ten valgysim, ir išvažiavo. Miegojom mes toj palapinėj ir kiaurom dienom prie jūros sėdėjom laukiniam pliaže. Naktimis buvo baisu. Kartą kažkas pradėjo braižytis naktį aplink. Išsigandom. Kažkaip prunkštė, kažkokius garsus leido. Mes su drauge jau pradėjom kalbėti "Tėve mūsų...". Ryžomės pažiūrėti pro langelį, o ten... juodas snukis su barzda. Nu viskas... Žviegt pradėjom, atbėgo tie šeimininkai, pasirodo ten buvo juodasis šeimininkų ožys.
Tiek metų praėjo, iki šiol juokas ima. Atostogautojos.
Oo blin, tai ko tas ozys lindo pas jus?
