sunkumai darbe

Būtent, darbo pobūdis turi būti nurodytas pareiginėje instrukcijoje, o konkrečios pareigos įrašytos darbo sutartyje. Jei sutikote dirbti kai parašyta viena o dirbate visai ką kita, tai niekaip ir neapsiginsite. Belieka pareikalauti pas viršininką būtent tos pareiginės, ką dirbate ir susėdus konkrečiai, smulkiai aptarti.

Viskas aišku.
O sutikau nes darbinausi pagal subsidijuų programą, tai taip ir gavosi..

dirbau 2 metus, viskas atrode super...sefas kolegos ir viską ten. paskutinius men tokia pelke atsiskleide, kad aciu sventiesiems, kad manes ten nebera . bet galiu pasakyt ir buvau biski apsileidus ir dirbau ne ka priklauso, ne kiek prieklauso... kiek kartu priedu zadejo, o isejau ir tik pakraipe galva - gaila iseini... nu ir neuzsitepsi to gaila ant duonos

Aš irgi parašysiu dėl savo darbo... Ribų... Tiksliau jų neegzistavimo. Pareiginėse instrukcijose apie viską galima labai improvizuotai pasakyt. Šiandien sėdžiu darbe ir bliaunu nuo įtampos ir nesupratimo, kas vyksta. Ko nespėju, darau dar namuose, ir vis tiek nespėju. Mano darbo tempas nėra lėtas.

Darbų pobūdis labai įvairus, nėra rutininio darbo. Visi eina, bado pirštais, kad atsilieku. Dėl to stresuoju, puola ligos, virusai, uždegimai. Geriu vaistus nuo skausmų kone kasdien.

O taip norėjau kažko pasiekt. Šitoj darbovietėj dirbu dar tik antrą mėn. Išėjau iš praeitos darbovietės pradirbus 2 mėn. savo noru, nes maniau, kad čia rojus bus. Paskutinėse 3 darbovietėse išdirbau po tris mėn., ko į CV neįsitrauksi. Jeigu ir čia tik tiek ištempsiu, būsiu tik laiką sugaišusi. Įgūdžiai įgyti, bet kas rašo tuos tris mėn. į savo CV...

Jaučiuosi labai nervuota, nevykusi, silpna, nesugebanti...

kiek jums metų?
kame bėda, kad trumpai išdirbate darbe? gal visgi jūsų tempai lėtoki? neįvertinate savo galimybių?

gal rimtai per leti tempai. O gal kaip tik, per greiti? Yra toks posakis, kas daug veza, tam daug krauna. Kai mato, kad daug dirbat, tai dar daugiau duoda. Gal tiesiog liaukities nestis darba i namus? Paklaus kodel neatlikta - nespejau, daug darbo. Ir jokiu ten likimu po darbo valandu. Gal susimastys ir maziau kraus. O jei ne, vistiek nemanau, kad ilgai ten isdirbsit. Bent jau as pagal savo gyvenimo patirti galiu pasakyt, kad tikrai neverta savo sveikatos aukoti del JOKIO darbo. Dirbsi, stengsiesi, o progai pasitaikius ismes kaip siuksle ar kai pati iseisi pamirs ir geru zodziu net nepamines (ar pvz. net rekomendacijos pagailes).

jo jo, buna kad uzkrauna labai daug, jeigu ypac darbo pradzioj rodai daug iniciatyvos ir imi viska, ka duoda. paskui atsisakyt jau nelabai patogu pasidaro. tada prasideda virsvalandziai, nesimasis i namus , darbas per savaitgalius atostogas... geriausia dar darbo pradzioje nusistatyti sau, kiek skirsi laiko darbui ir neleist, kad sefas palaužtu. o dar geriau, darbo pokalbio metu tai aptarti (nors nezinau, kiek saziningai darbdaviai nusviecia situacija sia tema).

Visad galvojau, kad dirbu pakankamu tempu, gal net per greitai. O kaip tą darbo tempą išmatuoti?

Manęs niekas nemeta, pati išeinu, nes randu geresnes pozicijas arba pradedu jaust, kad stogas važiuoja ir ieškau kito darbo. O stogas važiuoja, nes praeina mėnuo (pirmas bandomojo mėn mėnuo), o vadovas sako, kur rezultatai? Mano pareigos tokios, kad tiesioginio pelno neatnešu, bet darbų padaru tikrai daug. Nemoku savęs konvertuot į pinigus, vis dar žmogumi jaučiuosi. Tai kam po velnių tas bandomasis reikalingas, jeigu už šūdiną algą turi plėšytis ir po pirmo mėn. jau pelnus nešt?

Per mėn. laiko neperprantu visiškai visko, tik kažkokią dalį, kaip ir daugelis. Ar aš čia save pervertinu? Kur dirbau, visur žadėdavo apmokymus, bent minimalius. Deja, niekas jų nepraveda. Kai eiškau kokios info, kuri nežinau, kur yra, tai aišku, kad sugaištu daug daugiau, nei kad kas pasakytų kur ją rast. Visi reikalauja savarankiškumo, tai savarankiškai ir ieškau. Kai neturi žemėlapio ir nežinai į kurią pusę eit, tai ir suki ratais kvadratais, kol pasieki tikslą.

O rimtai, kaip tą tempą pamatuot?

Per lapkričio-gruodžio mėn. įgyvendinau tris marketinginius projektus. Suderinau su tiekėjais, pati maketavau medžiagą, rašiau įsakymus, aiškinau personalui apie akcijas, sekiau jo veiklą, tame tarpe rūpinausi visa ir šiaip reikalinga marketingine atributika, važinėjau į mokymus (apie programas) ir t.t.

Ir tai dariau žinodama apie įmonę tik tiek, kiek apie ją žino porą mėn dirbantis žmogus!

Dar reikėtų turbūt pridėt ir tai, kad kievienas mano darbas yra mažiausiai tris kartus pertraukiamas, nes tame tarpe prireikia vadovei dar užduočių atlikt.

Nežinau, mantokiai nieko nesugebančiai gal į vienuolyną stot? Ten gal niekas neskaičiuoja per kiek laiko lapus sugraboji ar daržą nuravi.

Man 26 m.
Papildyta:
Direktorė prieš Naujus metus sakė, suprantu, kad esi jauna, draugas rūpi, pramogos, bet padirbėk namie, įsitvirtink, jau iš tavęs akcininkai prašys rezultatų. Du mėn. pradirbau tik. Ir dar įmonėje, kuri užsiima veikla, apie kurią reikia specifinio išmanymo net ir marketingiste būnant.

kokios realiai galimybės siam darbe karjeros? jeigu tikrai geros tai gal ir verta pasistengt. o jei 10 metu nejudesi is vietos, velniop juos.
gal praleidau pro akis - tau visuose darbuose tempas didelis ar tik siame? su kolegom nebandei sneketi? jie budami naujokais irgi dirbo tiek daug ir nespedavo?

Žiūriu visur nesąmonės vyksta, vos įžengi į įmonę, ir jau rezultatų reikia... Neduoda net kojų apšilti.
O mokyt matai niekas nenori Baisu yra kas darosi. Labai Jūs teisingai sakote, kol pats randi kokią reikiamą informaciją, viskas netrumpai užtrunka. Bet kaip matome nesupranta to kai kurie darbdaviai. Geriau įmeta kaip musę į barščius, ir kapanokis, ir dar išmokt greit viską reik ir greit rezultatus rodyti.
O darbdaviai labai daug nori, ir šiaip žmonėm nelaiko, krauna kiek tik gali, ir paskui stebisi kodėl nekokybiškai atlieki darbą, kai vietoj to, kad įsigilinti į kažkurią darbo sritį, primetama naujų darbų...
Žiūriu tokia realybė, baisu ir darbą keisti. O darbdavių nesupratingumui nėra ribų.


Papildyta:

Pritariu, pritariu Labai teisingas pastebėjimas

Šiame darbe, kiek žinau, prieš mane dirbusias merginas pramesdavo maždaug po pusės metų, bet kolegos labai mažai apie tai atvirauja :/ Bet kiek pavyko išpešti, tai viena savo nuomonės neturėjo, nebuvo kūrybinga, kitą šiaip atleido, niekas net neįsivaizduoja kodėl.

Kiek žinau, visos čia ardavo...

Aria ir buhalterės, ir administratorė. Vadovė reikalauja ne tik einamus darbus daryt, kurių vienaip ar kitaip nespėjam, bet dar ir analizes daryt, keliom sistemom mokėt dirbt... Apšilt kojų man davė kokią savaitę, sako, ateik, pasimokysi. Tai mano mokymasis ir buvo toks, kad sėdėjau viena kabinete ir žiūrėjau prieš tai buvusios marketingistės failus. Niekas nieko man nepasakojo, neaiškino, nors ne vieną kartą užsiminiau, kad man trūksta informacijos. Liepdavo eit pas administratorę, kad programa išmokytų dirbti, bet ana nelabai džiugiai tą darydavo, tai nenorėjau jai trukdyti.

Esmė visose darbovietėse yra tokia: jei kas nors tau neaišku, geriau neklausti, nes laikys nesavarankišku.

Jeigu kažko nemoki, neprašyk, kad parodytų, ar mokytų, nes laikys tinginiu.

Jei viską moki ir viskas aišku, tai tada jau darbų nežmogiškai krauna.

Prieš tai buvusiame darbe ėjau serviso administratorės pareigas. Per mėnesį staiga tapau visos įmonės administratore

Tada radau šį darbą pagal specialybę, dar, beje, jame ir pakankamai įtakingi žmonės dirba, žinomi Lietuvoje, galvojau, bus ko iš jų pasimokyti... Deja...

Pasimokyt gali tik naglumo ir žiūrėt į žmones kaip į vaikščiojančius eurus.
Papildyta:
Beje, aoie karjerą čia net negalvoju, noriu pratempt bent metus laiko, kas turėčiau, kuo CV papildyti, bet dabar matau, kad kažin ar tiek ištempsiu

Ne visose. Čia taip tose kontorose, kuriose darbuotojas nėra vertinamas. Dėl tos pačios priežasties niekas jose nevykdo ir apmokymų, daugmaž - o koks skirtumas, vis tiek tuoj nauja/-s ateis. Bėgt iš tokių lauk kai tik atsiranda galimybė. Ir dar draugus perspėti.