Elektros tiekėjo pasirinkimas

Ne pas vaikį dieninė ir naktinė atskirai, tad ir tarifai turi būti du. Subendrintas tinka tik vieninteliam Vaikiui ir priklauso tik nuo jo vartojimo įpročių.

Nu jo, jei viena laiko zona, lūžio taškas ties 7200 kwh/metams. Bet su dviem laiko zonomis (ką aš naudoju) daugiau - ESO dienos tarifo tarp namai/namai plius skirtumas 0,6 ct/kwh, o naktinio/savaitgalinio tik 0,3 ct/kwh. Tai sunaudojant 50/50 diena/naktis tas lūžis būtų jau 8000 kwh/metams. Jei sunaudojama dar daugiau naktinės elektros, lipama dar į didesnius kiekius.

Papildyta:


Mintai, čia mes nuo nepriklausomų tiekėjų nukrypome į ESO plano pasirinkimo teritoriją, o ten viskas aišku - turi per metus (tarifai dažniausiai tiek stabilūs būna) 36 eur abonentinio mokesčio tarp namai/namai plius skirtumą, kurį turi per tuos pačius metus 'atmušti' ESO kwh tarifų skirtumu. Kaip jau rašiau, vienos laiko zonos kwh skirtumas yra 0,5 ct/kwh, o dviejų laiko zonų - kažkoks unikalus pagal konkretaus abonento vartojimo įpročius 0,6/0,3 ct/kwh diena/naktis. Jei suvartojama 50/50, tas skirtumas gaunasi 0,45 ct/kwh ir namai plius darosi naudingesni nuo 8000 kwh/metams. Pas mane santykis 48/52 diena/naktis, atitinkamai namai plius gaunasi naudingesni dar nuo didesnio vartojimo.

Iš pradžių parašiau, kad ne ten žiūri, bet kai padariau skaičiavimus, supratau, kur link lenki . Vis tik teisingiau akcentuoti ne dieninio ir naktinio tarifo skirtumus, o skirtumus tarp įvairių abonementų, ir jau tik po to aiškinti kodėl naktinis prailgina atsiperkamumą, nes pagal tavo parašymą supratau ne labai teisingai.

vienos laiko zonos
Pastovioji dedamoji - 0 Eur/mėn /3,00 Eur/mėn / 6,00 Eur/mėn
-
Vienos laiko zonos energijos dedamoji 0,072 Eur/kWh / 0,056 Eur/kWh / 0,051 Eur/kWh


taigi skirtumas 0,016 Eur/kWh / 0,005 Eur/kWh

3 € / 0,016 €/kWh = 187,5 kWh
3 € / 0,005 €/kWh = 600 kWh


Dviejų laiko zonų

Dieninė energijos dedamoji - 0,082 Eur/kWh / 0,064 Eur/kWh / 0,058 Eur/kWh

taigi skirtumas 0,018 Eur/kWh / 0,006 Eur/kWh

3 € / 0,018 €/kWh = 166.(6) kWh
3 € / 0,006 €/kWh = 500 kWh


Naktinė ir savaitgalio dedamoji - 0,046 Eur/kWh / 0,037 Eur/kWh / 0,034 Eur/kWh

taigi skirtumas 0,009 Eur/kWh / 0,003 Eur/kWh

3 € / 0,009 €/kWh = 333.(3) kWh
3 € / 0,003 €/kWh = 1000 kWh


taip kad jei 50%x50% tai atsiperkamumas bus:
166,7x0.50+333,3x0.50=250kWh (3000kWh/metus)
500x0.50+1000x0.50=750kWh (9000kWh/metus)

atitinkamai kai santykis bus 48/52
166,7x0.48+333,3x0.52=253kWh (3040kWh/metus)
500x0.48+1000x0.52=760kWh (9120kWh/metus)

Pratryniau viską, kas mano nuomone teisingai suskaičiuota O šioje vietoje skaičiavimas klaidingas (nežinau kaip paprastai paaiškinti - negali suskaičiuoti lūžio taškų prie ekstremalių verčių ir paskui imti jų vidurkio). Vidutinis tarifo skirtumas, suvartojant diena/naktis 50/50 yra (0,6+0,3)/2=0,45 ct/kwh ir lūžio taškas metiniam suvartojimui 36 eur/0,045 ct/kwh = 8000 kwh.

Matematiškai įrodinėti tingiu, bet jei ką siūlau pažaisti su https://ignitis.lt/l...ifo-skaiciuokle

Pakoregavau skaičiavimus įtraukdamas ne vidurkį, bet procentines išraiškas.

Žinok, aš tomis skaičiuoklėmis, kai nematau formulių, kaip tai buvo apskaičiuota, ir negaliu patikrinti jų teisingumo - nepasitikiu.

pagal tavo formulę perskaičiavau ir taip, skaičiai nesutampa, akivaizdu, kad tavo formulė teisingesnė. Galvojau paprasčiau suskaičiavus irgi bus teisinga, pasirodo klydau . Pateikiu pataisytą skaičiavimą:

taip kad jei 50%x50% tai atsiperkamumas bus:
3/(0,018x0.50+0,009x0.50)=222,(2)kWh/mėn (2666,(6)kWh/metus)
3/(0,006x0.50+0,003x0.50)=666,(6)kWh/mėn (8000kWh/metus)

atitinkamai kai santykis bus 48%x52%
3/(0,018x0.48+0,009x0.52)=225,(225)kWh/mėn (2702,(702)kWh/metus)
3/(0,006x0.48+0,003x0.52)=675,(675)kWh/mėn (8108,(108)kWh/metus)

Tik pasikartosiu, svarbu ne kiek per metus, o kiek per mėnesį, nes vienas mėnuo gali kompensuoti kitų mėn skirtumą.

Dar nežadat keisti planų? Atsisakyti biržos? Pasižiūrėjau, su tokiomis individualiai priskaičiuotomis, kai jokios individualios apskaitos nėra, biržos kainomis, permokame gana stambiai

Taip mąstančių turbūt ne vienas, nes mano tiekėjas prie sąskaitos prikabino ir laiškelį su prognozėmis

Visus šituos paskaičiavimus lengviausia (jei jau tiekėjų skaičiuoklės netinka) pasitikrinti empiriškai pačiam - tiesiog paimti ESO tarifus bei paskaičiuoti mokamas sumas prie skirtingų suvartojimo kiekių ir diena/naktis proporcijų. Kelios minutės žaidimo excelyje

Dėl paskutinio teiginio - taigi esmė ir yra, ar yra susidengimas per metus. Anksčiau ESO planą galėdavai pasikeisti kartą metuose (dabar nežinau, galbūt įmanoma pasikeisti dažniau, migruojant tarp tiekėjų) - tai akivaizdu klausimas ir yra, ar tie šalto sezono mėnesiai didelio suvartojimo su didesniu abonentiniu ir mažesne kwh kaina padengs likusio sezono skirtumą. Nes priešingu atveju vartotojai galėtų šokinėti tarp tarifų dukart metuose - prieš žiemą paimti namai plius, po žiemos grįžti prie namų ar standartinio. 'Šokinėjančiam' vartotojui pelnas, ESO mažesnės pajamos -> ESO eina pas reguliuotoją, tas sureguliuoja tarifus taip, kad ESO prarastas pajamas kompensuoja visi kiti nekaitaliojantys planų vartotojai.

Šeip tai esi teisus. Kažkaip susidėlioja stereotipai mūsų galvose, kurie vėliau trukdo.

Jo, kai galima kaitalioti tik kartą metuos, tuomet, mažiausi suvartojimai ne tiek svarbūs, svarbiausia įvertinti sutaupymus per didžiausio suvartojimo mėnesius, kurie paprastai su kaupu dengia mažesnio suvartojimo mėnesius.

Reikia išsiaiškinti dėl galimybės kaitalioti ESO abonementą. Jei galima keisti kiek nori kartų, tai labai logiška jį ir kaitalioti, pavasarį (paprastai kovą) ir rudenį (spalį, nors gal labiau lapkritį).
Papildyta:


Senoje SM versijoje išsisaugot atsivėrusį raidžių kratinį ant desktopo (dešinįs pelės mygtukas ant bet kurios teksto vietos ir pasirenkame „save as...“), ir išsaugoto failo pavadinimą pakeičiat į „tekstas.pdf“, tuomet atsidarot ir skaitot.

Gana logiški teiginiai. Tikėtina kad ir kitų sezonų metu, su šaltesnėmis žiemomis, geriausia būti standartiniuose abonementiniuose planuose, o ne biržos. Šiai akimirkai panašu, kad ir vasaros laikotarpiui reikėtų likti standartiniuose, tuo labiau, kai vėliau teigiama, jog standartiškai vasarą biržos įkainiai būna didesni. Nors čia jau trūksta paaiškinimų, kodėl, nes visos išvardintos priežastys aiškino, kodėl atšalus orams biržos kaina padidėjo.

Galvoju apie rezervinio maitinimo sistemą, įdomu, per kiek ji atsipirktų, jei protingo namo sistema atjunginėtų miesto tinklus brangiausios biržos kainos metu . Nors aišku, tai būtų variantas tik turint „protingą“ skaitliuką, o jį šiuo metu stato tik turintiems saulės elektrinę ant stogo, kurią turint iš vis „iki lemputės“ kokia dabar biržos kaina .


„Neautomatizuotų skaitiklių kiekvienos valandos elektros kiekio suvartojimas Jums yra paskirstomas pagal likutinį grafiką, kurį sudaro ESO. Jis atspindi vidutinį valandinį visos Lietuvos buitinių vartotojų elektros energijos suvartojimą. Bendras mėnesio suvartojimas dauginamas iš likutinio grafiko kiekvienos valandos koeficiento ir tokiu būdu gaunamas tos valandos individualus suvartojimas. Kuris po to dauginamas iš tos valandos „Nord Pool“ biržos kainos ir pridedama sutartyje nurodyta Enefit kainos dedamoji (prie kiekvienos valandos).“

Pagal šį teiginį aš suprantu, kad absoliučiai visiems privatiems klientams turintiems paprastus skaitliukus, biržos kaina turi būti identiška, bet taip nėra.

Kas čia dėl to kaltas, kad kainos individualiems vartotojams skiriasi? ESO, ar elektros tiekėjai? Bet kokiu atveju, man čia labai trūksta skaidrumo.

Perlas vasari:
Tiekejo kaina: 7.6 ct
Pilna kaina: 14.7 ct
Abonentas: 5.5 Eur

Praeita menesi buvo 6.8 ct

Toks sutapimas, tik liberalizavo rinka ir rekordines kainos nord pool'e