Sveiki,ilgai skaiciau si skyreli ir gal dabar pamasciau,kad ne vien as taip blogai jauciuos yra ir be manes dar daug zmoniu tokiu.Nezinau,gal mano istorija visai jusu nuomuone netiks siam skyreliui,taciau nezinau ka toliau daryt....esu labai savy pasimetusi ir deja nezinau atsakymo man labai liudna
gyvenu as uzsienyje jau daugiau nei 3 metus,kartu su vaikinu,sutariam tiesiog puikiai,ir tikrai galiu pasakyti,kad as ji myliu ir jis mane,mes jau kartu ilga laika,kiti juokias,kad laikas vedybom,bet as dar jauna......nemanau,kad irasas pase gali kazka pakeisti,bet dabar ne apie tai,taigi gyvenam cia svetimoj saly ispradziu atrode viskas puiku ir tikrai visiem tvirtinau,kad i lietuva grist jau nebenoresiu,taip sakiau kai turejau gera darba,mokiaus,o dabar persikelem i kita miesta,is pradziu turejau darba ,bet ilgiau nebegalejau tverti boso patyciu,priekaistu ir nebenorejau grysti kas kart namo verkdama,tad darba palikau
,nezinau gal ir blogai padariau,taciau nenorejau atsidurti psichuskej,dabar sedziu be darbo man truksta tos salies kalbos patirties o jau gyvenu cia ilgai ,bet kalba labai man sunku ismokti nors ir kiek mokinuos,net juokingai skamba,bet taip yra,dabar uzvalde toks noras grysti namo tai yra i lietuva,noriu buti vel laisva,pagaliau nueiti bet kur ir laisvai kalbeti ir pan.taciau mano vaikinas ateities lietuvoje nemato,cia jis labai iprato,zinau jus galvojat jis savanaudis,taciau jis teisus ,nes lietuvoje,mes neturim nicnieko kur grysti ir pan,o is ko ten gyventi????????
kai nei buto,o ka apie darba specialybes jokios..nezinau,ka daryti kas dien tik tokios mintys sukas,prasau padekit jei kas galit is savo patirties labai aciu
.Pilnai jus visas suprantu,nes pati dažnai taip jaučiuosi 
tikrai lengviau kai randi paguoda
labai panašiai jaučiuos 
gyvenu užsienyje 
