Prieš baigiant galima paskaninti cinamonu, vanile, aguonom, riešutais ar dar kuo nors, dar šiek tiek pakaitint ir sudėt į sūrmaišius. Padžiaut, kai nusivarva suspaust ir toliau pakabint. Taip gali ir iki pavasario kabėt, nesugenda.
. Žemuogės arba braškės sutrintos su cukrumi, sumalti agrastai su apelsinu ir cukrumis, arba tiesiog 'cielos' šaldytos mėlynės su šaukštu medaus ant viršaus... Pirštelius galima aplai-yt, o ir vitaminukų man regis daugiau liek nei virtose uogienėse. Nors aišku aš ir uogienes liaaaabai mėgstu.
Dariau ne pirmą kartą,bet tokį rezultatą - pirmą.Mano šeima dėl jų svaigsta,o ir aš pati mielai valgau.Ypač rekomenduočiau mamoms,turinčioms mažus lelius .Tai obuolys (priedų galima ir nedėti),tinka ir alergiškiems vaikučiams.Beje,toks konservavimo būdas niekad neprilygs obuoliukui iš kompoto,vat.Gavosi kaip ir sūrių raklama 
. Kadangi pernai prigaminau daug braškių uogienės, o namiškiai nespėja jos taip greitai "naikinti" tai ir dabar dar rūsyje nemažai stiklainiukų yra. Todėl pagalvojau, gal būtų neblogai kažka naujo ir kitokio pasigaminti ir prisiminiau, kad kažkada mama pasakojo, kaip dar jos senelė gamindavo braškių ir rabarbarų kompotą. Sakė, kad gaudavosi nepaprastai skanus. Tačiau visa bėda ta, kad mama tuo metu buvo dar maža mergytė ir apie to kompoto gaminimą prisimena tik tiek, kad kažaip tas braškes su rabarbarais senelė užpildavo cukrumi ir palikdavo per naktį. Tai... o kaip daryti toliau??? 
