
na va,verbų sekmadieni mano jaunėlis tapo krikščioniu

stresas buvo nerealus ,bet viskas baigėsi laimingai...beveik...
jei jau krikštijant pagal papročius ,tai iš visos širdies linkiu tai padaryti iki6 mėnesio. savo du krikštijau mėnesio-dviejų ir tam reikėjo tik kepurėlės ir vokelio-
skraistės irgi nebūtinai reikia.bet vaikas ramus ,krikštynų apeigų metu vaikiukas tik miega ,po to šventėje tėveliai turi progą su giminėm ramiai bendrauti ,foto sesija-nepakartojama....čia tik dalis pliusų ,kodėl verta krikštyti anksti.o mažiuko foto pasidariau

tai jo nugara atsukta ,tai verkiantis ,tai spokso velniai žino kur
žodžiu,iš 40nuotraukų nėra nė vienos normalios ,o kai mažus kitus fotkindavau ,fantastiškas ,palaimingas snūduriuojantis veidukas...toliau krikštynos virto dar baisesniu chaosu-rūbus perrengiau gal 10kartų-vaiką kažkas pavaišino šokoladu ,dar kažkas igrūdo pomidorų ,o kitas svečias palepino tortu ,kurio dalis bolavo ant plaukų

tai vaikas verkia kalbinamas ,tai klykia iš laimės,jei rimtai ,pavalgiau šventinius pietus tik22val.kai angeliukas užmigo.
be to ,didelis vaikas gali ko nors išsigasti ,greičiau peršala ir panašiai.net ir pačio ramiausio vaikiuko krikštas gali baigtis samyšiu ir karu ,nes jis nesupras ,kas vyksta ,o kur dar mamos jaudulys
gražių jums krikštynų ir iš jų nedarykite reklamos-tebūna kukli puota su ypatingiausiu jausmu-po krikšto vaikas taps dievo mokiniu ir iš jo gaus savo angelą sargą.daugiau ar mažiau ,visi mes gyvenime šaukiamės nematomo pagalbininko patarimo...