na aš, pasiskaičius šitą temą, suvokiau, kad dar labai mažai patyriau šiame gyvenime

iš čia suminėtų - tik gimdymą, kraujo ėmimą bei stomatologo ir ginekologo "paslaugas"

. ir dabar man nieko nėra baisaus.
tik paauglystėje beprotiškai bijojau stomatologų: iki šiol vidurinės mokyklos stom.įrangą prisimenu su siaubu. bet dabar man ir nebaisu, ir neskausminga, ir jokių nemalonių pojūčių nesukelia nei stomatologas, nei ginekologas
atvirkščiai, netgi

- vieną kartą man ištraukė dantį, bet jis suskilo, ir kažkaip liko keletas skeveldrų prie žandikaulio... pradėjo man ten viskas pūliuoti. skausmas sunkiai nusakomas, ir kai praleidau vieną naktį taip "linksmai", veržiausi pas stomatologą kaip pas dešimt metų nematytą geriausią draugą, ir net prie kabineto laukdama tiesiog nekantravau, kada gi galėsiu pagaliau atsisėsti jo kėdėn ir patirti, kaip jis man drasko tuos pūlinius! ir iš tiesų, kai išėjau jau po visko - gyvenimas tikrai šviesiau atrodė

taip kad,
B.Brigitte, drąsiai žygiuok operuotis, viskas bus gerai!
daugiau kažkaip nieko baisaus nepatyriau

kol kas

tfu tfu tfu
(tiesa, dar gimdymas, bet jis jau kažkaip man "iš kitos operos", kažkokia siurrealybė...)
beje,
Siracusa, siaubas, kokios baisios tavo procedūros! jei tikrai taip kenti, kodėl nepasiūlai kauniečiams patogesnės tau pozos? gal jie net nežino, kad taip tau mažiau skauda? ar nebūna stipresnio vietinio nuskausminimo? galų gale - spinalinė nejautra? nes mano mamai buvo lūžęs kojos kaulas ties čiurna, tai jai susuko kelis varžtus. paskui juos išiminėjo su spinaliniu nuskausminimu. nemanau, kad jai būtų buvęs didesnis skausmas, negu tau