Mielosios as tik uz trecia vaikeli . Auginome du berniukus, ka ten berniukus, bernus ir sulaukeme mergytes. Tai visi mano vyrai susilyde, net nesitikejau tokios meiles ir svelnumo is 15 metu paauglio
Mes neseniai tik antro susilaukėm, bet galvoju, kad dar kokį pagranduką kada ir turėsim aišku viską lemia gyvenimo sąlygos, bet jei jos tinkamos, tai kodėl gi ne
O aš, žinokit, visai nenorėčiau Man labai gražu didelės šeimos, kažkada kai pati vaikų dar neturėjau, sakiau kad bent tris tikrai turėsiu Tačiau dabar, kai turiu dvi mažes, daugiau nenoriu. Gal todėl, kad skirtumas mažas, ir kad kolkas sunkoka man jas augint, dar nepailsėjus, neatsimiegojus. Laukiu kada greičiau mano mažosios paaugs
mes jau auginam tris vaikucius, beje pirmos dvi merginukes pametinukes, Eliza puikiai tave suprantu, nes apie kita leliuka nenorejau ilgai galvoti , bet vyras ikalbino dabar turime suneli labai visi mylim ir dziagiames, o beje vyras jau kalba ir apie pagranduka kada nors
Laukiuosi trečio...sužinojusi džiaugiausi, bet dabar kuo toliau tuo labiau abejoju,kaip rytoj žadėjau eiti pas gydytoją kad nutrauktų neštumą,bet pasiskaitinėjus apie abortus vėl pamastau kad negalėsiu sau to atleisti,nes tas taškelis manyje jau turi širdutę.Dieve kaip man reikia paskatinimo kad viskas bus gerai kad užauginau du užauginsiu ir trečią... esu nebe jauniklė,ko išsigandau nei pati nežinau,gal laisvės suvaržymo,daugiavaikės šeimos statuso? MV atvirkščiai,kai sužinojo išsigando,o dabar džiaugiasi,bet sakė kad ir ką nuspręsčiau palaikys mane visapusiškai... Tai vat ir stoviu kryžkelėj su 4 savaičių neštumu...
Laukiuosi trečio...sužinojusi džiaugiausi, bet dabar kuo toliau tuo labiau abejoju,kaip rytoj žadėjau eiti pas gydytoją kad nutrauktų neštumą,bet pasiskaitinėjus apie abortus vėl pamastau kad negalėsiu sau to atleisti,nes tas taškelis manyje jau turi širdutę.Dieve kaip man reikia paskatinimo kad viskas bus gerai kad užauginau du užauginsiu ir trečią...
esu nebe jauniklė,ko išsigandau nei pati nežinau,gal laisvės suvaržymo,daugiavaikės šeimos statuso? MV atvirkščiai,kai sužinojo išsigando,o dabar džiaugiasi,bet sakė kad ir ką nuspręsčiau palaikys mane visapusiškai...
Tai vat ir stoviu kryžkelėj su 4 savaičių neštumu...
Sveika, sveikinu, tai super.Mes su vyru trečią pasidarėme taip pat nebe jaunikliai ir ne visai planuotai...Dabar tai didžiausias džiaugsmas, koks tik gali būti.Sakau, kad jei ne šis vaikelis, tai tikriausiai būtume ir nesužinoję, kokį džiaugsmą gali suteikti vaikai. Nors vyresniusius taip pat labai mylėjome ir mylime, bet šitas, tai kažkas nerealaus.Ir jeigu dar ne vėlu, tai nebedvejok ir džiaukis.Sėkmės tau
O mes su vyru visada svajojome apie didele seima Siaip jau du vaikucius planavom tureti butinai ir tie planai netrukus issipildys Dar anksti, bet abu pasvajojame ir apie trecia Cia pasiskaiciau, tai dauguma vyru labai kategoriski, ir juos slegia daugiavaikes seimos statusas ir t.t. O mano vyras visiska priesingybe. Jis noretu ir daugiau nei triju vaiku, jei tik galimybes butu Cia jau reiketu svarstyti musu finansines galimybes, nes vistiek vaikuciams norisi duoti viska kas geriausia O as tik uz tris pasisakau ir ne daugiau
Laukiuosi trečio...sužinojusi džiaugiausi, bet dabar kuo toliau tuo labiau abejoju,kaip rytoj žadėjau eiti pas gydytoją kad nutrauktų neštumą,bet pasiskaitinėjus apie abortus vėl pamastau kad negalėsiu sau to atleisti,nes tas taškelis manyje jau turi širdutę.Dieve kaip man reikia paskatinimo kad viskas bus gerai kad užauginau du užauginsiu ir trečią...
esu nebe jauniklė,ko išsigandau nei pati nežinau,gal laisvės suvaržymo,daugiavaikės šeimos statuso? MV atvirkščiai,kai sužinojo išsigando,o dabar džiaugiasi,bet sakė kad ir ką nuspręsčiau palaikys mane visapusiškai...
Tai vat ir stoviu kryžkelėj su 4 savaičių neštumu...
Kaip as jums pavydziu, kad vyras nepriestarauja gimdymui. as taip pat nescia 4 sav , trecia karta, bet maniskis mane baigia sugrauzt,sako negimdysi,bet as pries abortus, tai dabar gyvenam kaip karo lauke...
Laukiuosi trečio...sužinojusi džiaugiausi, bet dabar kuo toliau tuo labiau abejoju,kaip rytoj žadėjau eiti pas gydytoją kad nutrauktų neštumą,bet pasiskaitinėjus apie abortus vėl pamastau kad negalėsiu sau to atleisti,nes tas taškelis manyje jau turi širdutę.Dieve kaip man reikia paskatinimo kad viskas bus gerai kad užauginau du užauginsiu ir trečią...
esu nebe jauniklė,ko išsigandau nei pati nežinau,gal laisvės suvaržymo,daugiavaikės šeimos statuso? MV atvirkščiai,kai sužinojo išsigando,o dabar džiaugiasi,bet sakė kad ir ką nuspręsčiau palaikys mane visapusiškai...
Tai vat ir stoviu kryžkelėj su 4 savaičių neštumu...
Va kaip kazkas jau minejo as taip pat pazystu net kelis vyrus, kurie seip taip per pykcius buvo zmonu prikalbinti del antro vaikelio. O jau trecio tai kategoriskai atsisako
O del trecio vaikelio mano nuomone tokia. Turiu du nedidelius. Taip, sunku labai. Kartais nervai jau nelaiko, bet apie trecia su vyru nuolat svajojam. Veliau, ant keturiasdesimtmecio . Juk pirmieji paauks neberekes jiems musu. O veliau ir visai namus paliks Ir kas tada?.... Sedesim seniai ir riesimes is neturejimo ka veikt Bet va bus pagrandukas, kuriuo reiks rupintis Ir senatve gal ne tokia baisi bus Juk vaikai suauge ne vienas tai kitas aplankys....gal....
Niekada nenorejau daug vaiku. Po pirmos dukros gimimo ilgai negalejau pagalvoti apie kita vaika, kai dukrai buvo 3 metai su vyru pradejom galvoti, kad gal reikia antro, kad dukra nebutu viena, nes maza kas mums gali nutikti, taigi kai dukrai buvo beveik 5 gime antras vaikas. Kai antram buvo 10 menesiu suzinojau, kad esu 3 menesi nescia ir apsispresti liko vos savaite. Zeme isslydo is po koju, kai paskambinau ir pasakiau vyrui, jis teatsake "Vaziuok namo ir buk gera, nepadaryk avarijos", nepamenu kaip isedau i masina, menu, kad tik vos pataikiau rakteli, kad uzvesciau masina, siaip ne taip grizau namo, o tada prasidejo apsisprendimo metas. Rytais budavau nusprendus, kad gimdysiu, vakarais, kad darysiu aborta, galvojau isprotesiu, galu gale apsisprendziau gimdyti. Taciau su tuo negalejau susitaikyti visa nestuma, verkiau daug, labai daug, keikiau likima, kam jis taip is manes pasityciojo. Dabar mano treciam jau beveik puse metu, nelabai isivaizduoju, kad jo gali nebuti. Negaliu pasakyti, kad lengva su 3 vaikais, is kuriu 2 pametinukai, tikrai labai sunku, nors vyras labai padeda, sukames abu kaip voveres, svajoju apie darba, veikla, bet tai lieka svajones. Bet is esmes, dziaugiuosi, kad gimdziau, bent jau sazine pries save rami, viliuosi tuo, kad vaikai paaugs ir bus lengviau, na o del pinigu, kazkaip teks suktis, vaikai tikrai kainuoja, bet tikiu, kad uzauginsiu, gal nebus labai turtuoliai, bet ir nebadaus. Papildyta: o kas liecia vyra, tai jis neapsidziauge, bet paliko spresti man, sake palaikys bet koki mano sprendima, todel as juo labai didziuojuosi