Hmmm... o ash girdejau, kad kaip tik vardu reik pakviest (atsargiai), tada atsibunda "atsipeikeja"... kitaip tu gali su mieganciu-lunatikuojanciu shneketis, jis nereaguos, o jei bandysi prievarta i lova nutempt, ar prisiliest, gali ir uzgauti, sumushti... Idomu, kur ir kiek tiesos yra
na, kiek aš čia per šnd spėjau sužiūrėt internete, tai ten rašo, kad šaukti vardu galima, kad išsibudintų, bet, kaip liūtukė sako, čia tikrai reikia žiūrėt, matyt, pagal situaciją, nes nuo balkono atbrailos prasibudinęs garantuotai nusiverstų
kaip ten bebūtų šnd - ir dar kol atsipeikėsiu - teks brangiausiam naktimis "stovyklaut" kitam kambary
Aite, istorija siaubinga, praktikos neturiu....Sprendimai, manau, du yra: pakalbėk su TB, gal apsilankys pas specą kokį, jei ne, teks apsilankyti tau, gal yra būdų, kaip jam padėti (tuo pačiu ir sau)
Aite, istorija siaubinga, praktikos neturiu....Sprendimai, manau, du yra: pakalbėk su TB, gal apsilankys pas specą kokį, jei ne, teks apsilankyti tau, gal yra būdų, kaip jam padėti (tuo pačiu ir sau)
iš info, kurią radau net'e, supratau, kad jei tokie dalykai kartojasi itin retai, nesiūlo išvis jokio gydymo Tai sąmoningai aišku nepadarytų , bet jei nebūčiau mikliai sprukus iš lovos tąnakt, būčiau buvus išspirta kaip dievą myliu
Mano sūnus vaikystėje turėjo problemų su somnabulizmu. Pastebėjau, kad krizė ištikdavo sergant, esant aukštai temperatūrai: šokdavo iš miegų visas drebantis, klykdavo, akys išplėstos. Ko tik nedarydavom, purškėm šaltu vandeniu, trenkiau per veiduką, kad atsibustų, bet nieko. Lyg jau prabunda, nusiramina ir vėl ima klykti.O ryte nieko neprisimindavo. Tik jau paaugusio klausiau, ką tu jausdavai, tai sakė, kad sienos lyg artėdavo, norėdavo suspausti, tai kažką baisaus artinantis matydavo. Gydytoja psichoneurologė buvo išrašiusi ramanamųjų, Tanakan atkuriančių neuronų ryšius smegenyse. Gydytoja sakė, kad vyksta iškrovos smegenyse, kažkas pakašaus į epilepsiją, bet ne epilepsija. Tanakan labai geras vaistas, tačiau brangus(mums, kaip vaikui kompensuodavo) apie 90 lt. Panašaus veikimo yra Gingium, tik ne toks išgrynintas- pagerina smegenų veiklą, parduodamas be recepto. Tačiau pirmiausia reikėtų pasitarti su psichoneurologu. Mums priepuoliai nebeužeina, tik kartais pakalba per miegus, bet turi siaubingą migreną. Tai turbūt irgi susiję.
mano brolis vaikystej lunatikuodavo, net siurpas nukresdavo kai mama ryte papasakodavo jo pasivaiksciojimus nakti...viena karta nuejes i virtuve uzsilipes ant spinteles degino degtukus, gerai, kad mama isgirdo, nes dar padeges butu visus kita karta sugalvojo pasivaikscioti balkone, neaisku ko ten ejo, nes mama pagavo bedaranti duris, ta naktis buvo baisiausia gal todel, kad pasauke vardu, nes niekaip nejo "isbudinti", buvo ir po saltu dusu pakistas, snekinamas ir t.t.kol verkentis ir drebantis atsigule.ta diena jei neklystu buvo pilnatis, o kiek zinau tada labai lunatikai suaktyveja... po kiek laiko pasibaige visi lunatikavimai kaip ir seimynines problemos, kurios manau turejo didele itaka tam.
man irgi atrodo, kad stresas ir įtempta situacija labai suaktyvina šitus reiškinius - suaugėliams, vaikams gal kažkaip kitaip Paprastai lunatikavimas "išaugamas", rašo (internete ), o dažniausiai pasireiškia paauglystėje. Ale aš tai vis dar neramiai miegu naktį - kiekvieną MB krustelėjimą jaučiu
Ir aš būdama 12 metų pasileidau naktį miegodama link atidaryto lango. Gyvename devintame aukšte. Jau užkėliau koją ir mama atsibudo... Lig šiol bijau miegoti su atviru langu. Dabar jau matyt išaugau. Nebevaikštau miegodama, na o pakalbam per miegus tai mes visi šeimoje
Oi... ir linksmų, ir liūdnų nutikimų čia būta... Mano šeimoj irgi yra pasitaikę, smagiausia - kai mama tėvui ranką smarkiai perkando, nes pamatė lokį ją bepuolantį ir gynėsi (čia dabar smagu atrodo, po n metų...) Kiek esu patyrus ir domėjusis, SĄMONINGAI nieko blogo lunatikuojantis šeimai nepadarys, bet netyčia tai gali atsitikti. Nemanau, kad vyras prieštarautų apsilankymui pas specialistą, čia juk ne kokia psichinė ar venerinė liga, kad būtų ko gėdytis. O dėl vaiko saugumo ir ramaus miegučio tėčiai dar ne tam pasiryžę...
Aš esu girdėjusi, kad lunatikuojančių žmonių negalima šaukti vardu. Kiek čia tiesos, tai velnias žino.
, bet jei nebūčiau mikliai sprukus iš lovos tąnakt, būčiau buvus išspirta kaip dievą myliu 
Lig šiol bijau miegoti su atviru langu.
(čia dabar smagu atrodo, po n metų...) Kiek esu patyrus ir domėjusis, SĄMONINGAI nieko blogo lunatikuojantis šeimai nepadarys, bet netyčia tai gali atsitikti. Nemanau, kad vyras prieštarautų apsilankymui pas specialistą, čia juk ne kokia psichinė ar venerinė liga, kad būtų ko gėdytis. O dėl vaiko saugumo ir ramaus miegučio tėčiai dar ne tam pasiryžę...
