Taip, buvo sausio 4 d. Mes salciu neisigandome, tik labai nusalau rankas, nes mano vaikai susiruose is namu, o as is darbo. Mano mazoji is namu isvaziavo be pedkelniu... su vienom kelnytem. Kai susitikom nieko nesake, tik kai iejom i pastata. Net zado netekau, kai pasake kad be pedkelniu. Pykciu neturejau kur detis. Isbariau, isbariau... abi, kad viena neapsimove, o kita kad nepaziurejo. Juk man nusalo kojos, o ka kalbeti apie vaika. Kas buvo salia, klausesi ausis istempe
.
Saunu labai buvo. Tik tiesiog pagailo seimos, kuri pasake, kad isivaikino mergaite ir jos elgesys jiems kelia labai daug problemu. Labai trumpai papasakojo, kad ji elgiasi ne taip kaip noretusi. Net genus paminejo. As tai tiesiai sviesiai pasakiau, kame problema. O svarbiausia, kas skaudino mane, kad kaltina vaika, o ne save. Nors akivaizdu buvo, kad jiems (teveliams) reikia pagalbos.
Suzinojau daug apie buvusia savo mergaites seima. Apie mergaites (vyresnes) kurios buvo man pasiulytos. Viena ivaikinta Lietuvoje, o kita su broliuku isvaziavo i Italija. Tokia laiminga vaziavau namo, net negaliu apsakyti, o mano mazoji lyg nujausdama man niuniavo iki namu. Labai gaila Pippi, kad pabugote salciu, butume paplepeje
)))
