QUOTE(maidala @ 2009 06 14, 20:33)
čia yra dauguma lietuviškų
ir visi paminėtieji, ir dar daugiau
QUOTE(claudija @ 2009 06 19, 15:27)
grazus. Mano kriksto dukra tokiu vardu
[quote=claudija,2009 06 19, 15:27]
O kaip jums vardukas Elze?
[/quot
Bet kad čia ne lietuviškas vardas... Elzė (07.08, 11.05) trumpinys iš Elzbieta hebrajų (sen. žydų): prisiekiu dievu.
Nes čia skiltis apie lietuviškus vardus...
O kaip jums vardukas Elze?
[/quot
Bet kad čia ne lietuviškas vardas... Elzė (07.08, 11.05) trumpinys iš Elzbieta hebrajų (sen. žydų): prisiekiu dievu.
Nes čia skiltis apie lietuviškus vardus...
Del lietuviskumo galima gincytis. Lietuviai ne lietuviskos rastijos ilga laika neturejo. Teko 16 amziaus knygeles bei archyvus nagrineti - nerase lietuviai lietuviskai. O velesniais amziais ir kultura Europos per Lenkija Lietuva eme. Ir zodziu kruva lietuvisku turime, kurie is tiesu nera tikrai lietuviski
O is zydu mes kruva varduku turime - kaip ir tikejima. Gi nesakom, kad musu krikscionybe ne lietuviu religija. O is kur ana atejo?
Be to, istoriskai susiklosto tam tikru vardu paplitimas tam tikruose krastuose.
Elze - vardukas, paplites Klaipedos kraste.
O is zydu mes kruva varduku turime - kaip ir tikejima. Gi nesakom, kad musu krikscionybe ne lietuviu religija. O is kur ana atejo?
Be to, istoriskai susiklosto tam tikru vardu paplitimas tam tikruose krastuose.
Elze - vardukas, paplites Klaipedos kraste.
QUOTE(claudija @ 2009 06 19, 20:22)
Del lietuviskumo galima gincytis. Lietuviai ne lietuviskos rastijos ilga laika neturejo. Teko 16 amziaus knygeles bei archyvus nagrineti - nerase lietuviai lietuviskai. O velesniais amziais ir kultura Europos per Lenkija Lietuva eme. Ir zodziu kruva lietuvisku turime, kurie is tiesu nera tikrai lietuviski
O is zydu mes kruva varduku turime - kaip ir tikejima. Gi nesakom, kad musu krikscionybe ne lietuviu religija. O is kur ana atejo?
Be to, istoriskai susiklosto tam tikru vardu paplitimas tam tikruose krastuose.
Elze - vardukas, paplites Klaipedos kraste.
O is zydu mes kruva varduku turime - kaip ir tikejima. Gi nesakom, kad musu krikscionybe ne lietuviu religija. O is kur ana atejo?
Be to, istoriskai susiklosto tam tikru vardu paplitimas tam tikruose krastuose.
Elze - vardukas, paplites Klaipedos kraste.
kad ir paplitęs - jis nuo to netampa lietuviškos kilmės vardu....
QUOTE(Arvena @ 2009 06 19, 19:39)
Kilme nelietuviska, bet trumpinys lietuviskas
Tad ir vardas lietuviskas
QUOTE(Onora @ 2009 06 20, 11:19)
ai va šitaip ane
nu tada pagal jus visi vardai lietuviški kurie naudojami Lietuvoje
?ir Klaidai ir Džanetos ir Markai? nu ne šiandiena - bet po 10 metų - bus jei populiarės
?Mano galva - tikri lietuviški vardai yra kurių KILMĖ LIETUVIŠKA...... o ne priklausomai nuo populiarumo
Na tuomet gal tema nelabai tiksliai pavadinta - reiktu, kad ji skambetu mazdaug taip: ,,lietuviskos darybos vardai" ar ,,lietuviu kilmes vardai" ar panasiai.
Juk lietuviu kalboje tiek daug svetimybiu is lenku, rusu, baltarusiu, o dabar ir anglu, vokieciu kalbu. Vistik sakom, kad kalbam lietuviskai: pvz. tas pats zodis kompiuteris - yra lietuvu kalbos zodis, t.y. lietuviskas zodis. Bet jo kilme - ne lietuviska.
Lygiai tas pats ir kalbant apie vardus. Jei turime omeny lietuviska varda - turime omeny gramatiskai taisyklinga, bet jokiu budu nebutinai lietuviu kalbos darybos zodi
Siulau tikslinti temos pavadinima, kad nekiltu gincu.
Juk lietuviu kalboje tiek daug svetimybiu is lenku, rusu, baltarusiu, o dabar ir anglu, vokieciu kalbu. Vistik sakom, kad kalbam lietuviskai: pvz. tas pats zodis kompiuteris - yra lietuvu kalbos zodis, t.y. lietuviskas zodis. Bet jo kilme - ne lietuviska.
Lygiai tas pats ir kalbant apie vardus. Jei turime omeny lietuviska varda - turime omeny gramatiskai taisyklinga, bet jokiu budu nebutinai lietuviu kalbos darybos zodi
Siulau tikslinti temos pavadinima, kad nekiltu gincu.
sprendžiate mokslininkų jau išspręstą klausimą
QUOTE(Cikadelė @ 2007 06 10, 10:47)
********************************************************
I. Senieji lietuviški (ir kitų baltų tautų) vardai:
1. Dvikamieniai dūriniai: Tautvydas, Tautvydė.
2. Dvikamienių vardų trumpiniai: Gintas, Gintė.
3. Vediniai iš trumpinių: Vaidotas, Vaidotė.
4. Apeliatyviniai vardai: Balčius, Vanagas, Vanagė.
II. Krikščioniški krikštavardžiai:
1. Herbrajiški: Jonas, Ieva, Elzė.
2. Graikiški: Andrius, Kotryna.
3. Lotyniški: Augustinas, Valerija.
4. Germaniški: Arnoldas, Gertrūda.
5. Slaviški: Česlovas, Kazimiera.
6. Kitų kalbų: Ksaveras, Brigita.
III. Naujieji lietuviški vardai:
1. Mitologiniai: Laima, Vaižgantas.
2. Literatūriniai: Šarūnas, Živilė.
3. Vietovardiniai: Neringa, Nemunas.
4. Etnoniminiai: Aistis, Notangė.
5. Nauji vardai, padaryti iš senųjų lietuviškų vardų sandų: Alginta, Algintas.
6. Nauji apeliatyviniai ir verstiniai vardai: Audrius, Rytė; Danguolė, Laimis.
IV. Naujieji skolintiniai vardai:
1. Anksčiau Lietuvoje nevartoti vardai: Astrida, Edgaras.
2. Lietuvoje vartojamų vardų svetimų kalbų variantai ar trumpiniai: Lolita, Žanas.
Pagal Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: MELI, 2007.
I. Senieji lietuviški (ir kitų baltų tautų) vardai:
1. Dvikamieniai dūriniai: Tautvydas, Tautvydė.
2. Dvikamienių vardų trumpiniai: Gintas, Gintė.
3. Vediniai iš trumpinių: Vaidotas, Vaidotė.
4. Apeliatyviniai vardai: Balčius, Vanagas, Vanagė.
II. Krikščioniški krikštavardžiai:
1. Herbrajiški: Jonas, Ieva, Elzė.
2. Graikiški: Andrius, Kotryna.
3. Lotyniški: Augustinas, Valerija.
4. Germaniški: Arnoldas, Gertrūda.
5. Slaviški: Česlovas, Kazimiera.
6. Kitų kalbų: Ksaveras, Brigita.
III. Naujieji lietuviški vardai:
1. Mitologiniai: Laima, Vaižgantas.
2. Literatūriniai: Šarūnas, Živilė.
3. Vietovardiniai: Neringa, Nemunas.
4. Etnoniminiai: Aistis, Notangė.
5. Nauji vardai, padaryti iš senųjų lietuviškų vardų sandų: Alginta, Algintas.
6. Nauji apeliatyviniai ir verstiniai vardai: Audrius, Rytė; Danguolė, Laimis.
IV. Naujieji skolintiniai vardai:
1. Anksčiau Lietuvoje nevartoti vardai: Astrida, Edgaras.
2. Lietuvoje vartojamų vardų svetimų kalbų variantai ar trumpiniai: Lolita, Žanas.
Pagal Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: MELI, 2007.
