Kaip jaučiatės bendraudami su l.taupiais draugais

bet kodėl reikia eiti ten, kur siūlo tie turtingesni draugai? Lygiai taip pat galiupasakyti, kad jei vis dlėto draugai, tai jiems neturėtų būti svarbu ar mes einam į kokį krūtą prabangų restoraną ar į paprastą kavinukę. Ju einam kavos išgert ir su draugais pasibūt. Jei jie draugai, vadinasi žino vienas kito situaciją, taigi žino, kad kiti sau tokio pasisedėjimo prašmatniam restorane negali sau leisti. Tai ką, dabar jėga temps, prievarta? Tada kokie čia draugai? Draugai ras kompromisą

Apalyte, užjaučiu tave dėl tokių draugų
nesuprantu tokių žmonių vieniems matai ne lygis eit į paprastesnę kavinukę, o ne į restoraną, o kitiems irgi ne lygis pasakyt, kad tai ne pagal jo kišenę tai kokie draugai, jei negali suprast tavęs?
arba situacija su vynu būtų graudu, jei nebūtų juokinga
tarkim, kai žinau kad pas mane ateis svečių, aš nesuku galvos, kas ką mėgsta gert ir už kiek, ar valgys tą saldainį, o gal per pigūs saldainiai perku pagal savo kišenę, o ne pagal kažkieno norus. jei jau turi kokį išskirtinį skonį, patys atsineša ir visiems gerai.

Apalytes zodziuose yra tiesos, taciau daugiau pajamu uzdirbanciu zmoniu netaktiskumas irgi rodo savo. Turtingas zmogus visada gali prisitaikyti prie kuklesnio, o ypac del draugu, o vat kuklesnis nelabai prisitaikys. Ir tikri draugai ras budu bendravimui ir be jokiu prabangiu pramogu. Mane uzknisa tokie, kurie praturteja ir paskui vaizduoja, kad to nebegali valgyti, to gerti, ten vaziuoti per zemas lygis ir pan., ka anksciau, kai pinigu tiek nebuvo, su draugais darydavo ir problemu nebuvo. O cia, blin, ispindejo labai greitai Buna is tikruju tokiu draugu ir vaizdavimas tu savo pinigu pries kita, kai zino, kad jis tiek neturi. Na zemas man lygis tokiu draugu, ir nebendrauciau su tokiais vien del ju ispindejimo, o ne kad praturtejo. Tikri draugai vis tiek taip nesielgtu. tegu tokie puikuojasi tarp savo "luomo" zmoniu ir skaiciuoja kuris daugiau uzdirba
Mano geriausia drauge ne visada turedavo pinigu nueiti kur papramogauti. Tai as jai siulydavau labai atsargiai, kartais tiesiai sviesiai pasako, kad neturi, kartais per aplinkui, bet as suprantu ja ir prisitaikau prie jos, ir minciu nebuvo, kad su ja nenoriu bendrauti, nes pinigu neturi Bet jeigu turi pinigu, tai visad nueidavom kur pasedeti . Man atrodo, kad cia tema labiau apie tuos, kurie turi pinigu, bet vistiek gaili, bet pramogauti irgi nori , ir labai dziaugiasi, kai kiti uz juos sumoka
Papildyta:

Oi zinau as toki atveji ir man labai geda ir nusivyliau, nes taip pasielge mano brolis. Nu blin irgi galvoju, ispindejo. Na zozdiu, vienas pazystamas isidarbino toje pacioje darbovieteje kur dirba ir mano brolis. Buvo prirasymas ir tas pzistamas nupirko alkoholiniu gerimu, o mano brolis ir direktorium pareiske, kad negeria tokiu dalyku ir atsinese savo prabangu viski ir gere jie ten dviese praktiskai man buvo del jo elgesio, fui, pamaniau. Ir man labai idomu, kas tokioje vietoje graziai pasirode? ar tas kuris vasino, ar tas kuris savo atsinese, pareiksdamas kad tokiu dalyku nevartoja Tai ryskus kiti pazeminimas , nors gal tycia taip ir nesielge, bet vat turtinguju taktiskumas. Ale ir aukstuosius baige, nu bet elgesys kaip po 9 klasiu

Žinai tai ne mano draugai ir save galėčiau priskirti prie didesnes pajamas turinčių žmonių pavyzdžiai pateikti buvo ne iš mano gyvenimo iš aplinkinių (draugų kurie bandė gyventi su turtingų draugų ritmu).
Buvo gyvenimo jau visokių situacijų ir tikrai nemažų pajamų ir tikrai mažų pajamų, buvo ir visokių draugų, todėl ir pirmąjį kartą parašiau kad kas vieniems atrodo skūpumas kitiems tiesiog būdas sutaupyti kažkam.
Netaikau to tiems asmenims kurie kitų sąskaita bando taupyti, nors ir čia visokių situacijų būna, tarkim taupo šeima šaldytuvui, ar panašiai atlekia draugai į svečius ir sako varom į teatrą (ar pn ) tam reikalingi pinigai bilietui, taksui, kavinei, taigi taupantieji pasako kad deja negalim nes nėra litų, kviečiantieji sako nieko mes galim už jus sumokėti, kaip tada išeina? Arba leidžiama sumokėti už save ir įvykdomas planas nusipirkti šaldytuvą (bet jau gaunasi, kad taupai draugų sąskaita). Arba esi vistik išdidus ir susimoki už viską pats ((tokiems priklausom mes su vyru) (nes juk faktiškai pinigai yra tik jie kitkam paskirti), bet aišku planai dėl šaldytuvo nuplaukia tiksliau nusikelia (kartais neribotam laikui, jei tokie pasiūlymai dažni).
Yra ir trečias variantas atsisakai eiti ir viskas, bet juk žinom kaip būna nusipirkus šaldytuvą sugenda skalbimo mašina ir vėl taupai, (dažnai taip ir sukasi gyvenimas). Tuomet kai atsisakai kelioliktą kartą kur nors eiti baigiasi ir draugystės.
Mano nuomone geriau turėti draugus (pastoviam bendravimui) su panašiom finansinėm galimybėm tuomet draugiškai pasitarus padaromas tarpas tarp taupymų ir kokia nors proga keliaujama pasikultūrinti .
Nenorėjau taip smulkiai čia dėstyti mintis, bet kad jau taip užpuolėt tai tenka beveik aiškintis

o tai jus su tais draugais tik tokiu principu ir bendraujat? galite susitikti tik kokioje kavineje ar kine? tai jeigu is tikro norit su tais draugais susitikti bendravimui, tai galima ir i svecius pasikviesti. nu bet, jeigu tokiems draugams ir 20 Lt gaila, tai manau cia netaupypas, o skupumas, nes nemanau, kad labai jau nukentetu tas biudzetas del keliasdesimt litu kad ir i pusmeti. na sutinku, kad su tokiais draugais atitolstama, nes jie patys nebenori bendrauti. Cia gal jau ne turitingesniu kalte

Primenu mes turime pakankamas pajamas Cia buvo pavyzdziai is gyvenimo (realus)

Tai supratau

nieko nesakau, turim ir mes draugu, su kuriais nesinori i bara eiti tik nezinau, ar cia galima skupumu pavadinti situacija tokia: nueinam i bara 4. mes su vyru geriam alu, darugas alu, o draugo zmona kokteiliukus po 18 Lt. kokiu 4-5. kadangi ejom vakare, buvom ka tik po vakarienes (ne specialiai namie pavalgem, bet taip jau gavosi). tai mes ir drauges vyras pasiemem rinkini prie alaus, o drauge kazkokia lasisa (ar kitokia zuvi, jau neprisimenu). lyg uz 25Lt. po to dar pasiema pyrageli. finalas: atnesa saskaita uz 250, is kurios musu yra 50-60 Lt. drauges vyras pasiziuri ir uzmeta lygiai puse sumos.

aisku, galejau ir as taip zinant gert ne alu, o kokteiliukus, valgyt ne kepta duona ir suri, o koki sustra kepsni... bet ka as kalta, kad kokteiliu nemegstu ir buvau ka tik pavalgius? negi grusi per prievarta?

tai va, liko toks niurus prisiminimas, bet santykiai su draugais vienodai silti

jo yra tokiu ale jus igi nebukit tokie mandagus, reikejo paziuret ir dadet tik savo 50-60 litu, ir sakyt,va mes davo dali dedam,bet kad kazkaip pinigu truksta Ar mes blogai paskaiciavom ar jus ?
Na nzn ne piniguose aisku esme, bet is kitos puses, juk is dangaus nebyra

butent, kad ne piniguose esme, cia siaip ipratimo reikalas. seniau dazniausiai saskaitos budavo daugmaz vienodos, tai mokedavom per puse ir net nepagalvodavom. cia toks isskirtinis kartas buvo tik siaip labai jau i atminti istrigo. jei mes butume taip kelis kart brangiau pavalge, net nekiltu minciu tik puse saskaitos uzmoket

Cia gal biski netaktiskumas is draugu puses, kad sukelia nenormalia situacija. Pas mus buna arba tariames pries menesi (nes i normalius spektaklius reikia tada pirkti bilietus) ir gali pasakyti nenoriu, arba paskambini ir sakai "turiu laisvus bilietus, einam?". Bet kazko neskaiciuojam, kiek kas kada kviete, gal jei prasidetu tik is vienos puses - butu kitaip, bet kai taip vyksta ne per daznai

Pas mus tai jei einame kelios poros į barą, tai visada mokame tik už savo, nėra, ten pusę per pusę... Ką su valgei ir išgėrei, už tą ir susimokėk. Buvome keliese bare, mes su vyru valgėme cepelinus, aš gėriau sidrą, vyras alų, o draugas tik alų gėrė, tai ką dabar jis privalo per pusę mokėti, nors tik žiūrėjo, kaip mes velgėme? Kažkaip nėra pas mus tokio susitarimo.