Tiesa sakant, tai nezinoma sritis, kurios nesinori liesti... Juk ne veltui zmogui ateitis nematoma... Juk gyvenimo varomoji jega - viltis, kad bus geriau, graziau, kad gyvensiu laimingiau, mylimas ir pan. Kas zino... Gal suzinojus savo ateiti...(jei reali tokia galimybe butu) as is viso nenoreciau gyventi... Juk poziuris laikui begant i t.t. dalykus keiciasi... Jei jaunystej t.t. dalykai man kele siauba ir nuo ju purte, dabar man taip nebeatrodo, o baisus dalykai, kuriu atrode nepergyvenciau..., su jais susidurius... nebeatrodo tokie baisus... ir nepergyvenami...
Nors mano mociute pasakojo, kad kai ji buvo jauna... pas juos i namus uzklydo cigone ir pranasavo, kad ji isvaziuos i uzsieni, kad ten apsives ir susilauks vaiku...
kaip tik tuo metu mociute ruosesi i ekskursija i Latvija. Pasakojo, kad nuvaziavo i Ryga ir vis dairesi savo latviuko

Ne tokios tur but interpretacijos ji tikejosi....